Yad Vasheme, Holokausto muziejuje Jeruzalėje, yra kelios vertingos ekspozicijos, kurios chronologiškai beigi tematiškai atskleidžia žydų genocidą ir Izraelio požiūrį į tuos istorijos metus. Jose pilna informacijos apie Lietuvos žydus – ir suvarytus į getus, ir kodėl likę gyvi nuėjo į sovietų pusę. Yad Vashemo kolekcijoje saugomas dvejų metų Hindos batelis, likęs tėvams po to, kai mergytė 1944-aisiais buvo atimta iš jų ir nužudyta. Hindos pavardė buvo Kaganaitė, gimė ji Kauno gete. Kaune ir užmušta.
Kas buvo nutikę tuomet Lietuvoje ir visoje Europoje, kai dauguma žmonių nepasipriešino mažumai, žudžiusiai visos Europos žydus? Kas nutiko Lietuvai ir visai Europai, kad šiandien joje vis dar klausinėjame savęs – kas leidžia kelti galvas antisemitams? Kas nutiko, kad antisemitiniai pareiškimai skamba ir Lietuvos parlamente – ar antisemitizmas vėl tyko už artimiausio kampo, tik laukdamas geros progos išlįsti, kaip išlindo Dagestane, kur nuo amžių amžinųjų musulmonai taikiai gyveno su nedidele kalniečių žydų tautele? Bet, sako, ten gi Rusija, kurios politikai antisemitizmą kurstė pasinaudodami ir užpultos Ukrainos prezidento tautybe, o jos vadinama šviesuomenė dabar staiga nustebo – kas atsitiko, kad Rusijoje gyvas antisemitizmas? Kad kratomi lėktuvai beigi autobusai, ar kartais juose nėra žydo, arba panašaus į jį. Jeigu nebūtų tragiška, o taip pat labai dviveidiška, tai komiškai skambėtų rūpestis dėl atgijusio priešiškumo žydams Rusijoje, kuri jau pusantrų metų naikina žmones Ukrainoje.
O kas Lietuvoje, kur dėl antisemitizmo gresia apkalta? Ar matėte kas nors, kad Žemaitaitis pasakytų – baikim, čia klaida, atsiprašau, nes aš nesu antisemitas. Ne, nes kalbos apie bloguosius žydus patinka ne tiktai Žemaitaičiui, bet ir daliai jo rinkėjų, ir Žemaitaitis tą labai gerai supranta.
Taip ir pasiekėm kampą, už kurio tyko niekur iš Lietuvos neišėjęs antisemitizmas. Lietuvoje nėra smulkiai ir atkakliai ištyrinėta, dėl kokių – asmeninių ar kitokių priežasčių – antižydiškų pažiūrų neslėpė ir Lietuvos himno autorius. Kaip teigia tuo domėjęsis bene vienintelis Vytautas Toleikis, tylėjimas apie žydus reikšmingu jiems istoriniu laikotarpiu irgi yra svarbaus pasakojimo dalis.
Ar matėte kas nors, kad Žemaitaitis pasakytų – baikim, čia klaida, atsiprašau, nes aš nesu antisemitas. Ne, nes kalbos apie bloguosius žydus patinka ne tiktai Žemaitaičiui, bet ir daliai jo rinkėjų, ir Žemaitaitis tą labai gerai supranta.
Į Yad Vashemą Žemaitaičio su gerbėjais šiandieną nenuveši, ir Kaune nužudytos dvimetės Kaganaitės batelio neparodysi. Dėl to, kas šiandien vyksta Izraelyje. Dėl to, kad antisemitizmas tyko už kampo ne tik Lietuvoje, jis niekur nepraleidžia išnaudoti progos.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
