Yra Europoje šalis, kurioje dirbtinė vakarų pacifistų moralė šiandien skamba dvigubai skaudžiau, negu anksčiau.
Iš degalinės lėtai, labai lėtai išeina mergina, žiūrėdama į rankoje laikomą telefoną ir verkdama. Pirma mintis, atėjusi į galvą, tikrai ne apie tai, kad ji gal susipyko su savo vaikinu. Kitur gal būtų. Bet ne čia. Ne Ukrainoje. Ne šiandien. Su žuvusiems pagarbą pakeliui į kapines atiduodančiais miestelių gyventojais ir vėliavomis prie naujai supiltų kapų. Jos žymi tuos kapus, kurie karių.
Tariami kovotojai už taiką oficialiai skelbia, kad jie pirmi padėti civiliams, tačiau negali remti armijos, nes jie negali remti dviejų šalių vyriausybių karo. Atmeskim tuos, kurie taip sako vien tik dėl to, kad gaili savo pinigų, arba nesuvokia, kad tie pinigai tampa nieko verti, kai Rusija pradeda šaudyti tau į pakaušį arba, jeigu nešaudo, nuodyti senojo demokratinio pasaulio viduryje. Londone, pavyzdžiui. Ar Solsberyje.
Tie geresnieji pacifistai kartais iš tikrųjų smarkiai padeda, yra pilni geriausių norų ir turi pinigų organizuoti vasaros stovyklas ar kalėdinius dovanų karavanus našlaičiams. Jie ypač džiaugiasi, jei gali skirti savo fondus fronte žuvusių karių vaikams. Bet skirti pinigų dalykams, kurių trūksta kariauti nesirengusios, nes Rusijos ir Vakarų pažadais dėl taikos tikėjusios Ukrainos armijai – ne, šito jiems neleidžia įsitikinimai. Skirti paramos kariuomenei, kuri galėtų greičiau pabaigti karą, kad mažiau vaikų liktų našlaičiais, jiems kažkodėl atrodo negerai. Ir jie daro viską, kad panašiai atrodytų jų šalių vyriausybėms.
Rašau šį tekstą po kelių valandų, kai Dnipro ligoninėje mirė daugkartinis Ukrainos, Europos ir pasaulio kikbokso čempionas Serhij Lisiuk. Jį sužalojo mina, ant jos į karą pernai išėjęs sportininkas užlipo lapkričio pradžioje Donecko fronte, medikai nebegalėjo Serhijaus išgelbėti. Iki Rusijos plataus puolimo, šešis kartus pasaulio čempionas dirbo kūno kultūros dėstytoju, su žmona augino dar mažutį sūnų.
Ir dvigubos moralės vakarų pacifistai galės pradėti rūpintis, kaip nuvežti jo berniuką į kokią nors stovyklą ar pramogų parką užsienyje. Nes tėvas pats nebenuveš.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
