Sėkmės vaizdinių šiuolaikybėje tiek daug, kad dažnai jie vien kiekiu užgožia kritinį mąstymą. Kartu su greitai judančiais finansiniais srautais inertiškai link didesnio pelno pajuda ne tik pavieniai sėkmės ieškotojai, bet ir valstybės bei jų institucijos.
Nuo šių metų lapkričio iš Vilniaus oro uosto atsiranda tiesioginis reisas į Jungtinių Arabų Emyratų sostinę Dubajų. Įdomus faktas turint omenyje tai, kad Vilniaus gyventojui teoriškai sunkiau pasiekti Prahą, Budapeštą, Bukareštą, Liublianą ar, tarkime, Zagrebą.
Neseniai dar svarstyta net ir apie tiesioginio reiso į Briuselį atšaukimą. Visi išvardinti Europos miestai galbūt istoriškai ar kultūriškai mums artimesni, bet skrydžių kryptis, savaime suprantama, diktuoja ekonominiai motyvai.
Visi, bent šiek tiek stebintys viešąją ir erdvę, socialinių tinklų zeitgeist, gali lengvai pamatyti, kad Lietuvos verslo ar pramogų pasaulio žmonės vis dažniau lankosi Dubajuje. Nuotraukos iš dangoraižių, baseinų, restoranų ir įvairių kitų vakarietiškai sutvarkytų viešų erdvių demonstruoja ne tik prabangą, bet ir plačiai prieinamą sėkmės galimybę.
Ilgą laiką dėl įsitvirtinimo didžiųjų pasaulio miestų konkurencinėje kovoje įvairias strategijas kūręs Dubajus, panašu, tapo reikšmingu traukos centru. Kas padėjo Dubajui žengti šį žingsnį į aukštesnę lygą?
Trys pagrindiniai ir tarpusavyje susiję faktoriai, lėmę paskutiniųjų metų proveržį, – liberali politika kriptovaliutų rinkos plėtros atžvilgiu, pandemijos įtaka didžiųjų valstybių ekonomikoms ir karas Ukrainoje.
Paprasčiau sakant, Dubajus naudojasi keliais faktoriais, kurie pakreipė finansinius srautus ar sukūrė ne tokias palankias sąlygas verslų plėtrai ir pritraukė tuos, kurie ieško palankesnės mokestinės aplinkos, mažiau rizikų priežiūros ar tiesiog galimybės toliau išlaikyti tarptautinius ryšius įvairių sankcijų akivaizdoje.
Niekam ne paslaptis, kad Dubajus tapo viena didžiausių turtingųjų rusų ir baltarusių priebėgų. Tiek su Putino ar Lukašenkos režimais susiję politinio aparato veikėjai, tiek režimui palankūs verslininkai ar tie, kurie nori nuslėpti nuo jo bent dalį savo turtų, susitinka būtent Dubajuje. Laiku iš Rusijos išvestas turtas padeda apeiti sankcijas, o globali ir liberali Dubajaus aplinka – iki šiol sėkmingai palaikyti ekonominius ryšius su vakariečių įmonėmis, investuotojais ar partneriais.
Prabangos ir sėkmės šešėlyje tvyro nedemokratinio režimo nusikaltimai, ne tokių sėkmingųjų kančios ir skurdas.
Miestas, kurio pavadinimas kildinamas iš arabiško žodžio yadub (reiškiančio „šliaužti, slinkti“), sėkmingai padeda apeiti sankcijas ar toliau potencialiai įdarbinti savo turtą tiems, kuriuos paliestų Ukrainai padėti turinti Vakarų ekonominė politika.
Apytikriai skaičiuojama, kad prieglobstį Dubajuje galėjo rasti iki pusės milijono rusų. Nuo milijardierių, išsikviečiančių sau pakoncertuoti ne tik Rusijos estrados marionetes, bet ir Vakarų pasaulio žvaigždes, iki vidutinio rango informacinių technologijų darbuotojų.
Dubajus – puiki vieta ne tik pasislėpti nuo sankcijų, jas apeiti ar įsitraukti į globalios ekonomikos žaidimą, bet ir demonstruoti prabangą ir sėkmę tiems, kurie užsuka didelės rizikos verslus ar net užsiiminėja paprasčiausiomis piramidės tipo schemomis.
Pačios Jungtinių Arabų Emyratų valdžios palaikoma kriptoinvestuotojų pritraukimo strategija atnešė nemažai sėkmės. „Dubai Blockchain Strategy“, kurios kūrėju tapo šeichas Mohammedas bin Rashidas Al Maktoumas, skelbė savo uždaviniu ne tik pritraukti kriptoįžymybes į Dubajų, kad šie jame apsigyventų, įsigydami kaip įmanoma daugiau nekilnojamojo turto, bet ir perkeltų savo finansinių operacijų valdymą.
Internete lengva rasti tokius sąrašus kaip „Septyni žymiausi kriptoinvestuotojai iš Dubajaus“ ar daugybę patarimų, kaip perkelti ar sukurti savo įmonę, užsiimančia kriptoinvesticijomis, į būtent šį miestą. Metų pradžios skaičiavimais kriptovaliutų ir prekybos jomis įmonėmis Dubajus nusileido tik Londonui.
Dubajus pamažu tapo lengvos sėkmės, lengvų pinigų ir didelės finansinės rizikos centru. Toks įvaizdis, savaime suprantama, pritraukia į miestą ir kitų verslininkų, kurie ieško ne tik galimų ryšių, erdvės plėtrai, bet tiesiog patiki miesto sėkmės įvaizdžiu. Ar gali klysti tūkstančiai praturtėti ar padidinti savo turtą desperatiškai trokštančių žmonių?
Šiame fone reikėtų priminti kelis Dubajaus miražo pridengiamus dalykus. Jungtiniai Arabų Emyratai galbūt ir pajėgia sukurti vakarietišką prabangą lenkiančius vaizdinius, bet „Amnesty International“ žmogaus teisių apžvalgos pateikiami duomenys sukuria kiek kitokį bendrą paveikslą.
Šalia Dubajaus dangoraižių nėra demokratinės politinės sistemos, o patys JAE dalyvauja atliekant tarptautinės teisės pažeidimus Jemeno konflikte. „Hamas“ politinis lyderis Ismailas Haniyehas prieglobstį randa būtent Dubajaus ir Kataro penkių žvaigždučių viešbučiuose. Žmogaus teisių gynėjai, tokie kaip Ahmedas Mansooras, suimtas ir laikomas kalėjime dėl kritikos valdančiojo klano nusikaltimams, sulaukia kankinimų.
Būtų gerai rasti laiko pokalbiui ir apie tai, kaip Dubajus tapo finansinių avantiūristų, Rusijos verslo įtakos bei greitą pelną ar ilgalaikę prabangą siūlančių investicijų oaze.
Rytų Afrikos, Pietų Azijos ar kitų, skurdesnių Arabų pusiasalio valstybių gyventojai patiria nuolatinę diskriminaciją ar priversti dirbti vergiškomis sąlygomis. Moterys ar LGBT bendruomenės atstovai susiduria su diskriminacija, teisiniais ribojimais, nėra apsaugoti nuo smurto, išpuolių. JAE atsisako laikytis klimato kaitos susitarimų ar priimti pabėgėlius net iš broliškų musulmonų valstybių.
Prabangos ir sėkmės šešėlyje tvyro nedemokratinio režimo nusikaltimai, ne tokių sėkmingųjų kančios ir skurdas. Viso šito fone Dubajaus sėkmės miražas vis labiau vilioja tuos, kurie nori prisidėti prie greito praturtėjimo, greitos sėkmės ir didelės galios lenktynių. Iliuzija, kuri atrodė ne tokia pavojinga nei neskaidrių ryšių, klano teisės ar neeuropietiškų taisyklių pavojai.
Lietuvoje mes matome ir kalbame būtent apie tokį Dubajų, kokį jį nori matyti ir parodyti finansų pritraukimo mašinos kūrėjai. Mes patys pasiduodame šiam miražo vaizdiniui ir kaip realybę ar netgi patrauklią alternatyvą priimame mums iš šlovingo miesto siunčiamus sėkmės atvirukus, kvietimus ir žinias apie naują drąsųjį pasaulį prie Persijos įlankos.
Būtų gerai rasti laiko pokalbiui ir apie tai, kaip Dubajus tapo finansinių avantiūristų, Rusijos verslo įtakos bei greitą pelną ar ilgalaikę prabangą siūlančių investicijų oaze. Galbūt tada aiškiau išvysime, kad už žavingo miražo yra ir paklydimo negailestingoje dykumoje rizika.
