Prieš porą savaičių Vilniuje veikiančios žaidimų kūrimo įmonės „Wargaming“ keli darbuotojai baltarusiai gavo Migracijos departamento laiškus – jų leidimas gyventi Lietuvoje panaikintas. Baltarusių įkurta kompanija yra viena didžiausių mokesčių mokėtojų Lietuvoje IT sektoriuje.
Tokio paties nuosprendžio sulaukė ir kitų į Lietuvą perkeltų baltarusiškų kompanijų darbuotojai. Vilniuje kurį laiką gyvenanti buvusi „Baltarusijos geležinkelių“ buhalterė irgi sulaukė panašios žinios.
Praėjusį penktadienį Migracijos departamentas paskelbė – grėsmę nacionaliniam saugumui kelia 910 Baltarusijos piliečių. Todėl jiems parodytos durys. Dalis jų čia gyveno, dirbo ir aukštos kvalifikacijos darbus. Nors didžioji dauguma – vairuotojai, statybininkai.
Lietuva nusprendė griežtinti čia gyvenančių ar norinčių gyventi baltarusių ir rusų atranką. Lapkričio mėnesį buvo įvestas specialus klausimynas šiems atvykėliams. Jau nepakanka atsakyti į klausimą, kam priklauso Krymas. Tie, kurie savo šalyje yra atlikę karinę tarnybą – Lietuvoje jau kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Todėl leidimo gyventi jie neteks. Arba jei yra dirbę kurioje nors valstybinėje įmonėje.
Beje, vienas Baltarusijos opozicijos lyderių, įsikūręs Lietuvoje, Franakas Viačiorka irgi yra atlikęs tarnybą savo tėvynės kariuomenėje. Ar ir jis gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui?
Bet daugeliui jo tautiečių toks biografijos faktas Lietuvoje tapo nuosprendžiu. Todėl tokie asmenys per dvi savaites turi susikrauti lagaminus. Ar esi startuolis, ar kepi picą restorane.
Lietuva ilgai rodė svetingumą iš savo šalies bėgantiems baltarusiams. Kompanijos čia kviestos dirbti, o jų darbuotojai – tikrinti. Dabar daliai jų leidimai yra nepratęsiami.
Dalis jų bėgo dėl persekiojimo, įkalinimo, o dalis ieškojo tiesiog geresnio gyvenimo. Ir jų išaugusį skaičių nesunku pastebėti Vilniaus gatvėse. Lietuvoje išduota beveik 60 tūkstančių leidimų gyventi Baltarusijos piliečiams.
Žinoma, Lietuva sprendžia savo nacionalinio saugumo klausimus, ir tvyrant karo bei galimų provokacijų nuotaikoms, priemonės gali būti pateisinamos. Tačiau dėl atrankos, matyt, galima diskutuoti.
Baltarusiai, dirbantys aukštos kvalifikacijos darbus, programuotojai jau tapo svarbia ekonomikos dalimi. Nedarbo Lietuvoje neįsiūbuoja nei recesija, nei infliacija. Ir atvykėliai prie to, akivaizdu, prisidėjo. Saugumo struktūros Lietuvoje pajėgios atpažinti pavojų keliančius atvykėlius. Ar tikrai rodome duris visiems, kurie to nusipelnė, klausimas lieka atviras.
Visos sienos, o ne dviejų punktų, su Baltarusija uždarymas bent fiziniams asmenims čia, matyt, atneštų daugiau naudos nei jau čia kurį laiką gyvenančių baltarusių medžioklė. Nuolat autobusais, automobiliais dviračiais migruojantys asmenys gali sukelti daugiau bėdos, nei čia jau seniai įsikūrę Baltarusijos piliečiai.
„Wagner“ smogikai spaudai jau giriasi gavę siūlymus atsiimti baltarusiškus pasus. Ar mes juos sugebėsime atskirti nuo bandančių sprukti, lieka netolimos ateities klausimu.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
