Politiko darbas su rinkėjais, kaip rodo faktai, tik sudėtingėja. Ir dieną, ir naktį tenka susitikinėti ir atsakinėti į nesibaigiančius klausimus. Negana to, tas darbas ir brangsta kasmet. Ir pačiam rinkėjui susitikimas su išrinktu politiku kasmet kainuoja vis daugiau. Juk jo paties piniginė tai ir padengia. Tai vadinama kanceliarinėmis ar parlamentinėmis išlaidomis.
„Laisviečio“ Tomo Vytauto Raskevičiaus pavyzdys parodė, kad naktinis klubas paryčiais tam irgi tinka, tad kas nuneigs, jog vykimas į jį – ne kelias pas rinkėjus, kai tu esi tarybos narys. Jo bendrapartietis Vytautas Mitalas irgi už mokesčių mokėtojų pinigus savaitgaliais naktimis grįždavo iš miesto centro į namus. Žinoma, kad iš susitikimo su rinkėjais.
Vis tik šiedu dabartiniai Seimo nariai praėjusią savaitę nusprendė gražinti pinigus už pavėžėjimo paslaugas pas rinkėjus. Ar tai rodo, kad susitikimas su rinkėjais naktiniuose klubuose ir baruose nepavyko?
O štai kai esi Seimo narys, tai jau su keliais šimtais eurų už pavėžėjimo paslaugas tikrai neatsipirksi. Nes tie rinkėjai taip išsibarstę po visą Lietuvą, o automobiliai, kaip tyčia, taip dažnai genda. Tą, ko gero, gali paliudyti konservatorius Audrius Petrošius, per pirmą šių metų ketvirtį automobilio eksploatacijai ir remontui išleidęs 3032 eurus.
3292 eurų per tris mėnesius automobilio išlaikymui prireikė ir konservatoriui Valdui Rakučiui. Tiesa, kai kurie geba įtilpti ir į 200–300 eurų, ar net nulį, bet matyt šie su rinkėjais bendrauja telefonu, nes per mėnesį išleisti mažiau tūkstančio eurų už degalus Seimo nariui – tai šiandien atrodo kaip nepagarba rinkėjui.
Su tuo tikrai sutiktų liberalas Ričardas Juška, pernai už automobilio eksploatavimą ir draudimą atseikėjęs 12 tūkstančių eurų. Žinoma, iš rinkėjų kišenės.
Ir štai darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis rėžė revoliucinę idėją – palikim kokį šimtą eurų kanceliarinėms išlaidoms Seimo nariams. Nes ar neteks vieną dieną ir parlamentarams ieškoti čekučių apdulkėjusiuose Seimo buhalterijos stalčiuose.
Tris su puse tūkstančio euro per tris mėnesius parlamentinei veiklai jau išleidęs politikas pasiūlė, bet pritarimo nesulaukė. Ką ten pritarimo – politiką praignoravo ir savi, ir svetimi. Atsisakyti dalies mėnesio algos – sprendimas ne iš lengvųjų.
Užtat įvedinėti tvarką savivaldybių tarybose – kur kas lengviau. Panaikinsime savivaldos nariams galimybes gauti kanceliarines išmokas, vieningu kumščiu užsimojo Seimo kairieji ir dešinieji. Vietoj to tarybos nariai tegul gauna atlyginimą, siekiantį penktadalį rajono mero algos. Kaip tarė, taip padarė.
O kodėl nepradėti nuo savęs, paklaustų tūlas rinkėjas. Vieni išsigando, kad reiks keisti Konstituciją, kitiems – Seimo statutą. O daugumai ir taip viskas gerai – kam keisti visiems patinkančią tvarką.
Kam kėsintis į tvarką, kai už kanceliarines lėšas gali gėles įsigyti iš savo sesers, kaip padarė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika.
„Valstietis“ Dainius Kepenis pilasi ir dyzeliną, ir benziną – nes pas rinkėjus važiuoja ir jis, ir jo padėjėjai. Nors Seimo Finansų skyrius leidžia politikams apmokėti tik padėjėjų tarnybinių telefonų sąskaitas. Socialdemokratė Rasa Budbergytė irgi maišo dyzeliną su benzinu. Ir kodėl nesipilti, jei tam yra šešios kortelės.
Buvęs Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius sako, kad jokie įstatymų ar Konstitucijos pokyčiai nenubrėš sąžinės lygio. Ir kokia valdžia bebūtų Seime – galimybės pasiimti visko, kas įmanoma, neatsisakys.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
