Kas prieš keletą metų matė nuostabią juostą „Sensaciją“ apie JAV laikraščio „Boston Globe“ titaniškas pastangas viešinant pedofilijos atvejus bažnyčioje, tas įsitikino, kaip sunkiai sekasi tokius nusikaltimus kelti į dienos šviesą net ir patiems talentingiausiems žurnalistams.
Nes tam reikia svarių įrodymų. „Boston Globe“ tyrimai žurnalistams atnešė Pulitzerio premiją, tačiau jie plušo daugiau nei metus, o skandalo bangos ritosi gerokai ilgiau.
Per tarptautinę vaikų gynimo dieną tenka vėl kalbėti apie pedofiliją, nes pastarieji įvykiai, kuriuose minėtos Seimo nario, bažnyčios kanclerio, prokuroro pavardės verčia tai daryti. Regis, pavardžių sąrašas šiomis dienomis tik ilgės, o istorijų, kuriuose nukentėjo nepilnamečiai, tik daugės.
„Delfi“ žurnalistas Dainius Sinkevičius atskleidė vaikų globos įstaigos auklėtinio prisipažinimą, kad už lytinius santykius kunigas jam mokėjo pinigus. Įtakingas arkivyskupijos kurijos kanclerio pareigas ėjęs dvasininkas sustabdė savo pareigas. Tą patį padarė ir prokuroras, kuris vaikiną atsivežė į savo namus ir laidė dviprasmiškas užuominas. Tylu tik globos įstaigoje, iš kurios nepilnametis buvo vežamas naktimis, ir niekam tai nerūpėjo.
Ar atsiminsime šio jaunuolio liudijimus po kelių mėnesių? O ar atsimenate Kristijono Bartoševičiaus bylos detales? Gal esate šiomis dienomis ką girdėję apie atliekamo tyrimo eigą? Galimos pedofilijos byla virto politinėmis rietenomis – kas kam pasakė greičiau nei derėjo, kas nutekino žurnalistui politiko pavardę ir galimą nusikaltimą.
O vaikų, galimai patyrusių tuometinio politiko seksualinę prievartą stovykloje, likimas nėra pamirštas? Nepadaryta jokių išvadų, ką daryti, kad nepilnamečiai nebijotų apie tai prasitarti, ypač artimoje aplinkoje. Neišsiaiškinta, kodėl globos namų ir stovyklos darbuotojai to nepamatė.
Užtat gąsdinti nepilnamečius vilkšuniais mokyklose ir dronais virš galvų – tą jau išmokome. Alytiškių vadinamas „influenceriu“ miesto meras Nerijus Cesiulis praėjusią savaitę pasidžiaugė, kad Alytaus mokyklų moksleiviai, išbėgę per ilgąją pertrauką atsipūsti į lauką, susitiko su policijos vilkšuniais, o virš galvų mokiniams dūzgė dronai. Tiek sutelkta kovai su mokinių piktnaudžiavimu elektroninėmis cigaretėmis. Meras džiūgauja, kad droną išvydę moksleiviai „pradėjo kultivuoti bėgimą“. Tarsi būtų tvirkinę žemesnių klasių moksleivius, o dronas būtų pradėjęs šaudyti.
Surengti dronų akciją yra lengviau nei įtikinti Seimą ir Vyriausybę, kad šalyje yra būtinas už pedofiliją nubaustų asmenų registras. Toks registras būtų prieinamas institucijoms, galbūt darbdaviams.
Bandymai tokį turėti vyksta daugiau nei penkerius metus, tačiau tam anksčiau paprieštaravo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, dabar kliūnama ir už bendrojo duomenų apsaugos reglamento akmens. Toks registras leistų identifikuoti asmenis, kurie kelia didžiausią riziką nepilnamečiams. Lietuvoje svarstoma tik dalinai atverti tokius duomenis.
Kur kas labiau religinga Lenkija tokį Registrą įsivedė dar 2017 metais, kai kilo skandalas paaiškėjus, kad kunigai tvirkino nepilnamečius. Lietuvoje bažnyčios hierarchai šiandien net negali pasakyti, dėl ko vyko krata vyskupijoje.
Jei elektronines cigaretes rūkančius nepilnamečius išmokome gaudyti dronais, tai gal laikas jų tvirkintojus sustabdyti bent viešumu? Sakot, per daug apie tai kalbame?
Pernai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gavo apie 300 pareiškimų dėl seksualinės prievartos prieš nepilnamečius. O per pirmą šių metų ketvirtį – jau 129. Ir čia tik apie tuos atvejus, apie kuriuos vaikai išdrįso pasisakyti. O ar padarėme viską, kad žinotume tikrąjį aukų skaičių?
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
