Apie socialinių kreditų sistemą Kinijoje jau daug kalbėta. Esmė tokia: sekamas kiekvienas piliečio žingsnis skaitmeninėje erdvėje.
Ką jis veikia – žaidžia internetinius žaidimus ar klauso ekonomikos paskaitų? Ką jis perka – leidžia daug pinigų, sakykime, pramogoms ar taupo? Kokią straipsnius skaito – oficialią Kinijos valdžios žiniasklaidą, ar kokius nors pusiau disidentinius straipsnius? Ir už visa tai gauna taškus. Jei jis elgiasi taip, kaip nori Kinijos valdžia, gauna šiokių tokių privilegijų: palengvinamos biurokratinės procedūros, lengviau gali pasiimti kreditą.
O jei elgiasi taip, kaip nenori Kinijos valdžia, jam taikomos bausmė, tarkime, neleidžiama skristi lėktuvu. Kol kas ši sistema veikia kai kuriose Kinijos provincijose. Labiausiai tai patinka Kinijos jaunimui, nes tai priima ne kaip jų privataus gyvenimo suvaržymus, bet kaip galimybę gauti privilegijų. Tačiau ne Kinija gali tapti lyderė šioje srityje.
Rusijos kruvinas karas Ukrainoje neatvedė prie masinių protestų prieš Kremliaus valdžią. Tačiau Maskvos politiniai technologai puikiai supranta, kad visuomenę reikia griežtai kontroliuoti. Socialinių kreditų sistema tam labai tinka. Juk galima sekti, ką kiekvienas pilietis žiūri ar skaito internete, kur paspaudžia mygtuką „patinka“ ir pagal tai spręsti apie jo lojalumą Kremliaus režimui. Tie, kurie tampa įtartini, susilauks problemų stojant į universitetą, ieškant darbo ir panašiai. Tokia bausmių sistema žymiai lankstesnė ir efektyvesnė nei teismų skiriamos bausmės.
Štai praeitą savaitę Rusijos valdžia nusprendė, kad šaukimus į kariuomenę bus galima atsiųsti elektroniniu būdu. Jei nepasirodai kariniame komisariate, tuomet prarandi teisę vairuoti automobilį, įsigyti nekilnojamą turtą, išvažiuoti iš šalies. Ir tai labai rimtas žingsnis į didesnę Rusijos visuomenės kontrolę.
Rusijos kruvinas karas Ukrainoje neatvedė prie masinių protestų prieš Kremliaus valdžią. Tačiau Maskvos politiniai technologai puikiai supranta, kad visuomenę reikia griežtai kontroliuoti.
Kremlius jau seniai ruošėsi totaliam savo piliečių sekimui. Štai argumentuodamas tuo, kad nori surinkti kuo daugiau mokesčių, įvedė sistemą, kurios dėka informacija apie atsiskaitymus realiu laiku patenka valdžios institucijoms. Kai užsienio žurnalistas atėjo pas vieną biurokratą apie tai pakalbėti, jis su pasididžiavimu paspaudė kelis kompiuterio klavišus ir pranešė, kuriame Maskvos viešbutyje ryte išgėrė du kavos puodelius. Štai koks galimas žmonių sekimas! Nors kai kurioje Vakarų žiniasklaidoje tai buvo pristatyta kaip teigiama inovacija, tačiau buvo pamiršta, kokį įrankį gavo Kremliaus režimas.
Pandemijos metą Putino valdžia išnaudojo ruošdamasi tokiai totalitarinei sistemai. Regionuose buvo prikabinta daug kamerų ir įvestos asmenų atpažinimo sistemos. Jos buvo naudojamos susekant tuos, kurie pažeidė karantino reikalavimus, o valdininkai įgavo daug patirties dirbant su įvairiomis skaitmeninėmis technologijomis.
Rusija yra pasirengusi perimti Kinijos patirtį ir ją įgyvendinti žymiai greičiau ir griežčiau. Juk karo sąlygos to reikalauja. Kremlius ruošiasi įvesti tikrą skaitmeninį totalitarizmą. Ir kas blogiausia, - parodyti tokios sistemos efektyvumą. Bet kokia kita nuomonė bus užgniaužta, liks tik viena valdžios ideologija. Ir tokiai visuomenei tikrai nebus baisios jokios Vakarų sankcijos, nes ekonominis gyvenimo lygis nebus tas veiksnys, kuris privestų prie režimo žlugimo. Ir čia iškyla esminis klausimas: o ar Vakarų demokratijų politikams ir biurokratams tai nepasirodys patrauklu, ar prisidengę gražiais tikslais nenorės pamažu, paslapčia įvesti panašią, galbūt labiau užmaskuotą sistemą?
Juk savo piliečiams aiškins, jog tai daro dėl jų saugumo, dėl jų patogumo, o tie, kas priešinasi, tiesiog priešinasi progresui.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
