Po Rusijos raketų į Ukrainos žmonių gyvenimus tarptautinės organizacijos rengia eilinius neeilinius posėdžius ir reiškia susirūpinimą. Pasikalbėję ir pareiškę posėdžių dalyviai eina į šiltus saugius namus arba ne pačius prasčiausius viešbučius valstybių sostinėse. Juose visuomet šilta, yra šviesa, belaidis internetas, duše nesibaigia vanduo.
Ukrainos žmonės, žiemos išvakarėse palikti be šviesos ir šildymo, tuo metu stojasi į eilę įkrauti mobiliuosius arba šiltos sriubos. Eilėse laukia ir į šalį vežama humanitarinė pagalba, įskaitant energijos generatorius ligoninėms, nes dėl naikinamos energijos sistemos pasienyje, kaip ir kitur valstybėje, nėra dienos be elektros tiekimo sutrikimų, paralyžiuojančių pasienio darbą.
Laisvieji vakarai, pavargę remti užpultą Ukrainą, sako – mes jau parėmėm. Amerikos senatoriams užtrunka kur nors Nebraskoje paaiškinti vaikinui su bokalu alaus, kur ta Ukraina, ką jai padarė Rusija ir kodėl Jungtinės Valstijos jai turi skirti pinigus. Ir turi aiškinti ne tik Amerikos politikai. Lietuvoje irgi pilna žmonių, klausiančių kodėl „juos vis dar reikia remti“, kodėl Ukraina nori daug ir modernios ginkluotės, kuri yra brangi, kuri, kaip ir elektros pastotės, kas dieną vis iš naujo yra naikinama iš Kremliaus valdomos šalies.
Todėl, kad Ukrainoje žmonės yra žudomi. Raketos leidžiamos į civilinį gyvenimą. Kariai nemato šeimų mėnesiais, ir yra šeimų, kurių vaikai jau niekada nebepаmatys mamos ar tėčio, kartais – abiejų. Yra šeimų, kurios palaidojo mažus vaikus. Remti reikia dėl to, kad likę gyvi žmonės gyvena tarp oro pavojaus sirenų ir raketų antskrydžių. Kuomet nėra apšaudomi, jie pratinasi dirbti, valgyti ir praustis ne tuomet, kai norisi ar reikia, o tada, kai atsiranda elektra.
Kol Rusija ir jos draugai rėkia dėl rusiškos kultūros atšaukimo, Ukraina laidoja karius ir civilius. Vienas Ukrainos karo veteranas neseniai padovanojo Lietuvos ministrui ruso kario šalmo, ant kurio užrašyta: „Užmušk choholą dėl mamos“. Chocholas – įžeidžiantis ukrainiečio pavadinimas. Taip, jį savo laiku naudojo Čechovas laiškuose apie save, bet ir taikydamas sau. Sakydamas, kad pats yra toksai.
Šiandieną rusai žudo dėl tautybės. Dėl to Nebraskoj ir Šilutėj turi būti aišku – negalima nustoti remti Ukrainos. Dėl to, kad Ukrainos karys negali pasakyti – aš nebeginsiu Jūsų, nes jau ir taip nemažai šaudžiau.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
