Užsienio veikėjai bando pakenkti Kanados interesams, kišdamiesi į Albertoje kilusias diskusijas dėl provincijos atsiskyrimo nuo šalies, teigiama naujame mokslininkų atliktame tyrime. Rusai ir amerikiečiai bando propaguoti separatistines idėjas, kurias mokslininkai apibūdino kaip grėsmę Kanados „demokratiniam vientisumui“, rašo BBC.
Tyrimas paskelbtas pasirodžius žiniai, kad siūlomas referendumas dėl vakarinės Kanados provincijos nepriklausomybės gali įvykti jau šį rudenį.
Bendrą tyrimą trečiadienį paskelbė Pasaulio demokratinio atsparumo centras, Dirbtinio intelekto, duomenų ir konfliktų tyrimų centras ir Kanados užsienio dezinformacijos stebėsenos ir faktų tikrinimo centras „DisinfoWatch“.
Jame teigiama, kad užsienio valstybių veikėjai naudojasi regionuose tvyrančiomis nusivylimo nuotaikomis, pvz., nerimu, kad išteklių turtinga provincija yra ekonomiškai išnaudojama. Tai daroma per socialinius tinklus, „su Rusija siejamą informacinę infrastruktūrą“ ir kitas internetines paskyras.
Tyrime analizuotos jau anksčiau dezinformacijos sklaida pagarsėjusios socialinių tinklų paskyros.
Turinys jose buvo kuriamas siekiant pakurstyti Albertoje vykstančias diskusijas, siekta jį populiarinti tarp bendraminčių kanadiečių, sakoma tyrimo ataskaitoje.
Pasak mokslininkų, Rusijos įsitraukimas į Albertos separatizmo judėjimą yra užslėptas – „doktrininis, operatyvinis ir tvarus“.
Kurstytojai siekė, kad turinys patektų į vietinius pokalbius, „sukuriant plovimo efektą, kai vietinės nuoskaudos persimaišo su užsienio strateginiais naratyvais“, teigiama ataskaitoje.
Mokslininkai teigia, kad procese dalyvauja ir ekonominių „oportunistų“, kurie, pasitelkę generatyvinį dirbtinį intelektą, mokamus balso aktorius ir vaizdo įrašų gamybą, „imituoja tikroviškus Kanados politinius komentarus“.
Šiais internetiniais vaizdo įrašais siekiama užlieti vykstančias diskusijas melagingais pasakojimais.
„DisinfoWatch“ vadovas Marcus Kolga teigė, kad tam tikrą vaidmenį atlieka net amerikiečių nuomonės formuotojai, „į temą įpildami žibalo iš išorės“.
„Tokiu būdu jie siekia išprovokuoti tam tikrus politinius veiksmus“, – aiškino jis.
Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad aukšto rango JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos atstovai susitiko su Albertos separatistų lyderiais „ir viešai pareiškė remiantys jų motyvus“.
„Kai išorės veikėjai stiprina separatistinius naratyvus, normalizuoja aneksiją, kursto šalies skilimą ar pakerta pasitikėjimą demokratiniais procesais, tai nebėra vien provincijos politikos reikalas“, – išvadose rašė mokslininkai.
Sausį paaiškėjus, kad Albertos separatistai kalbėjosi su D. Trumpo administracija apie galimą provincijos pasitraukimą iš Kanados, šalies vyriausybės vadovas Markas Carney ir Albertos premjeras paragino JAV gerbti Kanados suverenitetą.
Šią savaitę piliečių peticijos dėl Albertos nepriklausomybės iniciatoriai paskelbė surinkę pakankamą kiekį parašų referendumui surengti.
Albertos separatistų judėjimo šaknys siejamos su vadinamuoju Vakarų susvetimėjimu – šiuo terminu apibūdinamas įsitikinimas, kad Otavos sprendimų priėmėjai dažnai nepaiso provincijos interesų.
Nors provincijoje vis garsiau girdimi raginimai surengti plebiscitą, t. y. patariamąjį referendumą, visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad Albertos nepriklausomybę palaiko mažuma – apie 25 proc. – jos gyventojų.
Pasak BBC, jei iniciatyva sėkmingai skinsis kelią, siūlomas referendumas Albertoje galėtų įvykti jau spalio 19 d.
