Praėjusią savaitę Seimas atmetė siūlymą uždrausti Seimo nariams, turintiems būstą Vilniuje, naudotis privilegija gyventi ir Seimo viešbutyje, esančiame pačiame Vilniaus centre. Nė vienas dabar taip už visų gerovę kovojantis opozicijos atstovas nebalsavo „už“.
Seimo viešbučio klausimas aistras kelia jau ne vienerius metus. Anksčiau parlamentarai nepritarė jo pardavimui. Tačiau šių metų rugpjūčio mėnesį ši istorija jau, regis, pasiekė tokį absurdo lygį, jog sunku kažką ir paaiškinti. LRT žurnalistams pasidomėjus, kurie Seimo nariai, turintys būstą Vilniuje ar šalia jo, gyvena Seimo viešbutyje, buvo atsisakyta nurodyti jų pavardes.
Vėliau jau paaiškėjus asmenims, kurie naudojasi tokia privilegija, jų istorijos irgi sukėlė tik dar daugiau klausimų. Vienas neturi kur gyventi, nes jam priklausančiame bute gyvena jo buvusi žmona. Kitas nuo praėjusios kadencijos gyvena viešbutyje, bet neseniai nusipirko būstą Vilniuje, o kodėl jame negyvena, suprask, ne mūsų čia reikalas ir pasiuntė domėtis tais, kurie slepia turimą būstą Vilniuje, kad galėtų gauti viešbutį. Jei ir tai tiesa, tada jau apskritai sunku ką ir bepridurti.
Trečia dar ir pasiskundė, kad tokiems kaip ji reikia ir komunalinius mokesčius mokėti, kas žiemą siekė net 200 eurų. Tikrai, čia jau norėjosi ir ašarą nubraukti dėl tokios ištikusios parlamentarę bėdos. Nes 900 eurų per mėnesį gaunantis universiteto docentas, neturintis nuosavo būsto Vilniuje ir vien jo nuomai turintis išleisti didžiąją dalį atlyginimo, tikrai neturi dėl ko skųstis.
Ketvirta politikė tiesiog nusprendė savo būstą parduoti, o kol kitą nusipirks, pagyventi viešbutyje. Kaip patogu. Butas parduotas pernai, bet kam skubėti su naujo pirkimu, kai gali sau miesto centre pagyventi.
Tačiau politikų nenoras šį klausimą spręsti apskritai yra tarsi lakmuso popierėlis, kuris rodo bendrą požiūrį ir suvokimą. O dar galime prisiminti, jog Seimo nariai jau ne kartą nesugebėjo priimti Seimo statuto pataisų, kurios spręstų posėdžių nelankymo problemą. Net ir iš tų čia minėtų politikų, gyvenančių keli žingsniai nuo Seimo, du balsavime dėl privilegijų jiems panaikinimo net nedalyvavo. Nes kam čia vargintis.
Todėl gal jau ir neturėtų stebinti per Seimo etikos ir procedūrų komisijos posėdį vienos parlamentarės pareiškimas, jog ji negali vertinti Seimo nario keliamo triukšmo tame pačiame viešbutyje, nes pati gyvena kaime ir gali vertinti tik gaidžių kakariekavimą. Ir ne, čia ne anekdotas, bet visiška realybė. Taip ir norėjosi paklausti, tai gal ir rinkėjai jau Seimo narių darbo negali vertinti, nes Seime nedirba.
Taigi Seimo nariams prieš keliant sau atlyginimus, kas turėtų būti padaryta, vis dėlto derėtų išspręsti tokius įsisenėjusius klausimus, kurie labai dažnai tik kelia rinkėjų pyktį ir tuo pačiu pasitikėjimo parlamentu ir politikais nekelia. Ir tereikia skaidrumo, teisingumo ir atsakingo valdymo principų.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
