Seimas grįžo prie prezidento veto, kuriuo išreikštas nepritarimas rinkimų komitetų, dalyvaujančių savivaldos ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose, įsisteigimo sąlygų griežtinimui.
Iš pirmo žvilgsnio prezidentūros argumentai, jog toks ribojimas yra netikslingas, nes menkina galimybes atstovauti skirtingas grupes, įsitraukti į politinius procesus savivaldoje, skamba gražiai. Tačiau per pirmąjį Seimo rudens sesijos posėdį, šį veto pristatęs ir į Seimo narių klausimus atsakinėjęs prezidento patarėjas, kalbėjo visiškai neįtikinimai. Priešingai, iš esmės į konkrečius klausimus buvo neatsakoma. O bent jau solidžios diskusijos norėjosi.
Niekas rinkimų komitetų teisės dalyvauti rinkimuose, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimus, nekvestionuoja. Tačiau kodėl turėtume jiems sudaryti sąlygas dygti kaip grybams ir taip pat greitai kaip grybams nunykti, klausimas ne toks jau paprastas. Ir jis nėra paprastas būtent dėl politinių partijų būklės. Politinės partijos ir visa partinė sistema išgyvena ne pačius geriausius laikus ir visi sutinka, jog jos turi būti stiprinamos tiek kadrų, tiek valdymo prasme.
Dabar, esant itin žemam pasitikėjimui politinėmis partijomis, savivaldoje mes šį pasitikėjimą jomis dar labiau išplauname rinkimų komitetų pagalba. Jie labai neretai traukia politikus, staiga tampančius jau ne politikais, nes rinkėjui taip gražiau skamba. O tai jau primityvios manipuliacijos. Galiausiai, netiesiogiai keliame kitokius rinkėjų lūkesčius Seimo rinkimams, nes tuoj bus klausiama, o kodėl negali tokie komitetai ir juose dalyvauti.
Dar blogiau, jog rinkimų komitetams sukuriamos sąlygos tokios, jog jiems konkuruoti yra lengviau. Tie patys asmenys kiekvieniems savivaldos rinkimams gali vis naują darinį kurti, iš esmės neatsiskaitant už buvusio darinio veiklą. O naujumo faktorius žinome, kaip gerai veikia mūsų rinkimuose. Dar blogiau, jog tie komitetai apsimetinėja nieko bendro su politika neturintys, kas yra tiesiog nusikalstama. Viskas yra politika ir nereikia apsimetinėti bei apgaudinėti rinkėjų, kurie vadovaujasi mitais ir stereotipais. Tai tiesiog nesąžininga.
Prezidentūros argumentai, jog rinkimų komitetai yra būdas leisti įsitraukti į savivaldą daugiau žmonių, ne visai įtikina. Kandidatavimas toli gražu nėra vienintelis kelias atstovauti tam tikras interesų ir visuomenes grupes. Geriau šviesti žmones, kaip patiems įsitraukti ir daryti įtaką net neturint mandato taryboje. Dar labiau nesueina galai, kai kalbama apie siekį didinti įsitraukimą, bet komitetų steigėjų skaičiaus didinti nenorima.
Taigi, toliau laikantis iškreiptos konkurencijos tarp politinių partijų ir rinkimų komitetų, galime tik įnešti daugiau chaoso, silpninti ir partinę sistemą, ir politinę sistemą apskritai. Ypač kai politinės brandos prasme toli gražu nesame labai pažengę, o pati politika ir politinės partijos traktuojamos kaip blogis savaime. Ir rinkimų komitetai sukuria iliuziją, jog tai, kas yra politika, tokia nėra, taip manipuliuojant rinkėjų įsitikinimais ir darant meškos paslaugą bendrai politinės sistemos būklei. Todėl, ar norime ir taip vos gyvas politines partijas dar labiau žlugdyti, reikėtų ir pagalvoti.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
