Neseniai paklausta apie hipotetinį trylikametės išprievartavimo scenarijų, viena JAV politikė atsakė, kad ji tokį įvykį turėtų matyti kaip galimybę. Niekada nežinai, galbūt tas žmogus užaugęs sukurs vaistus nuo vėžio? Nenuostabu, kad JAV numatyti teisės į nėštumo nutraukimą suvaržymai, išsikovoti šią ir panašias idėjas puoselėjančių politinių lyderių, sulaukė atgarsių visame pasaulyje.
Kol tokios ekonomiškai pažangios šalys kaip JAV arba Lenkija teisės į nėštumo nutraukimą klausimais žengia atgal, kai kurie ekonomiškai besivystantys kraštai, pavyzdžiui, Kolumbija arba Argentina, sėkmingai eina abortų liberalizavimo keliu. Šių tendencijų kontekste besivystančios-išsivysčiusios šalies perskyra tartum netenka prasmės. Jeigu sėkmingai augančiai visuomenei reikalingas moterų įgalinimas, o moterų įgalinimui reikalinga galėti kontroliuoti savo reprodukcinį gyvenimą, tai apie ką čia mes kalbame?
Ogi apie tai, kad išsikovoję tam tikras teises ir laisves žmonės dažnai įsipatogina ir pamiršta, kad šias ir kitas viešąsias gėrybes iš jų galima ir atimti. Palaipsniui, įstatymas po įstatymo, būdais, kurie, deja, yra visiškai teisėti.
Erzelis ir sąmokslo teorijos Jungtinėse Valstijose
Šį pavasarį beveik pusę šimto metų JAV užtikrinta teisė į nėštumo nutraukimą pakibo ant plauko. Drama kilo, kai leidinys „Politico“ nutekino JAV Aukščiausiojo Teismo ruošiamą daugumos nuomonės projektą, kuriuo būtų panaikinta istorinės 1973 m. bylos „Roe v. Wade“ nutartis. Precedentai JAV teisinėje sistemoje atlieka ypatingą vaidmenį — pastaroji byla šalyje įtvirtino teisę nutraukti nėštumą remiantis konstituciniu asmens teisės į privatumą principu.
Tačiau projektą šiomis dienomis rengiantis teisėjas Samuelis Alito teigia, kad teisė į abortą nėra įsišaknijusi tautos istorijoje ar tradicijose. Remiantis tokiais argumentais atmesti galima daugybę kitų egzistuojančių įstatymų. Kadangi JAV Aukščiausiasis Teismas šiuo metu pasižymi konservatyvia dauguma (Donaldo Trumpo eros palikimas), baiminamasi, kad projektas artimiausiu metu bus priimtas.
Priėmus S. Alito projektą, nėštumo nutraukimas nebūtų uždraustas visoje šalyje — šių klausimų reguliavimas būtų paliktas kiekvienos valstijos įstatymų leidėjams, tokiems kaip teksto pradžioje minėta Ohajo Atstovų Rūmų narė, respublikonė Jean Schmidt. Tikimybė, kad jos minėta nėščia hipotetinė trylikametė pagimdys farmakologijos virtuozą, yra labai maža. Labiau tikėtina, kad ji liks psichologiškai suluošinta ir kartu su savo vaiku gyvens skurdo rizikoje.
Įsigaliojus šiam teismo nutarimui, abortus riboti pradės bent 26 valstijos, daugelis netaikydamos išimčių išprievartavimo ir kraujomaišos atvejais, praneša reprodukcines teises pasaulyje sekantis Guttmacherio institutas.
Jeigu sėkmingai augančiai visuomenei reikalingas moterų įgalinimas, o moterų įgalinimui reikalinga galėti kontroliuoti savo reprodukcinį gyvenimą, tai apie ką čia mes kalbame?
Jeigu grotesko dar negana — siekiai riboti reprodukcines teises JAV yra susiję su baltojo genocido arba pakeitimo (angl. replacement) teorija. JAV sparčiai augant rasinei ir etninei įvairovei, baltieji greitu metu praras demografinės daugumos statusą. Šie populiacijos pokyčiai ir pagimdė pakeitimo teoriją, teigiančią, kad Demokratų partija rezga sąmokslą siekdama užsitikrinti didesnę rinkėjų bazę ir todėl nenori taip stipriai riboti imigracijos, palaiko feministines idėjas ir pan.
„Jeigu šitas, kabutėse, pakeitimas, jums kelia rūpesčių, kodėl gi mums nepradėjus… leisti savo pačių žmonėms gyventi? […] Roe v. Wade sužlugdymas yra gera pradžia“, — mintimis šiuo klausimu dalijosi Mattas Schlappas, konservatyvios visuomeninės organizacijos CPAC pirmininkas.
Progresas Lotynų Amerikoje
Katalikiškoje Lotynų Amerikoje, tuo tarpu, reprodukcinių teisių klausimai juda visai kita linkme. Kolumbija legalizavo abortą iki 24 savaičių vos prieš kelis mėnesius. Meksika paskelbė, kad abortų draudimas nėra konstituciškas prieš pusmetį. Tiesa, federaline santvarka pasižyminčioje šalyje ne visos valstijos skuba įteisinti šį Aukščiausiojo Teismo sprendimą, o šalies sostinėje neseniai buvo surengtos jam prieštaraujančios eitynės, surinkusios apie porą tūkstančių žmonių.
Argentina legalizavo abortą iki 14 savaičių prieš pusantrų metų. Ekvadoro prieš mėnesį nutarta, kad šalyje bus leidžiama atlikti abortą iki 12 savaičių, kai nėštumo priežastis yra išprievartavimas. Nors ši pergalė ir mažytė, ateityje ji turėtų atverti kelią didesnio masto abortų liberalizavimui.
Deja, iš regiono vis dar pasipila ir šiurpą keliančių istorijų. Štai El Salvadore iš kalėjimo ką tik išėjo dešimtmetį jame praleidusi 33 m. moteris. Ji buvo įkalinta po to, kai kreipėsi į medikus dėl nėštumo komplikacijų ir kažkam pasirodė, kad ji siekia pasidaryti abortą. Tai toli gražu ne vienintelė tokia įkalinimo istorija šalyje. Abortas tebėra kriminalizuotas ir daug kur kitur regione — pavyzdžiui, Kosta Rikoje nutraukus nėštumą gresia nuo pusmečio iki trejų metų kalėjimo, o už pagalbą pasidarant abortą kaliūzėje galima praleisti ir visą dešimtmetį.
Arčiau namų?
Beje, anksčiau tekste minėtos M. Schlappo mintys apie tai, kad aborto draudimai gali padėti sustabdyti demografinius pokyčius, buvo išsakytos Budapešte. Vengrijoje neseniai vyko CPAC suvažiavimas — žinote, apsikeisti „gerosiomis“ autoritarizmo praktikomis. Kažkada interneto užribyje gyvavusi pakeitimo teorija šiandien yra išsiveržusi į meinstrymą: Vengrijos valdantieji ją naudoja savo retorikoje, nukreiptoje prieš imigraciją ir „genderizmo ideologiją“. Pastarasis terminas yra skėtinis ir apima viską, kas nepatinka V. Orbanui.
Europos Sąjungoje abortus visais atvejais vis dar draudžia Malta. Lenkija nuo praeitų metų sausio juos leidžia tik tuomet, kai nėštumas kelia grėsmę asmens gyvybei ar sveikatai, taip pat išprievartavimo ir kraujomaišos atvejais. Net keli šimtai nėštumą nutraukti norėjusių ukrainiečių pabėgėlių Lenkijoje to padaryti negalėjo ir turėjo ieškoti alternatyvų.
Dabartinis pasaulio reprodukcinių teisių žemėlapis kelia dvejopus jausmus, o įvykiai JAV turėtų priversti sunerimti visus, kuriems šios teisės rūpi.
Legalus abortas nereiškia lengvai prieinamo aborto — toje pačioje Vengrijoje norint nutraukti nėštumą egzistuoja aibė barjerų, tokių kaip ilgi laukimo periodai, privalomos psichologinės konsultacijos ir galimos aukštos paslaugos kainos, turint galvoje, kad abortų nedengia valstybinis sveikatos draudimas. Lietuvoje aborto prieinamumą šiuo metu siekiama išplėsti įteisinant medikamentinį abortą, dėl kurio agresyviai piršteliu mojuoja ir septiniu šoku gąsdina Seimo narė Agnė Širinskienė.
Svarbu suprasti, kad už siekių riboti reprodukcines teises JAV besislepiančios interesų grupės turi globalių užmojų. Štai Aljansas, ginantis laisvę (ADF), bendradarbiavęs su abortų ribojimo siekusiomis organizacijomis Lenkijoje, 2008–2019 m. Europoje išleido 23,3 mln. JAV dolerių. Kita organizacija, Amerikos teisės ir teisingumo centras (ACLJ), tuo pačiu laikotarpiu Europoje išleido 15,7 mln. JAV dolerių. Šiuos skaičius atkapstė ir pateikė Europos parlamentinio forumo Seksualinių ir reprodukcinių teisių komitetas.
Dabartinis pasaulio reprodukcinių teisių žemėlapis kelia dvejopus jausmus, o įvykiai JAV turėtų priversti sunerimti visus, kuriems šios teisės rūpi. Nerimauti reikėtų ne vien dėl precedento ir retorikos, galinčių įkvėpti ir įgalinti reprodukcines teises riboti siekiančias jėgas, bet ir dėl nepaprasto šių jėgų sutelktumo bei organizuotumo. Jos puikiai supranta, kad žaidžia ilgojo laikotarpio žaidimą ir todėl yra nepaprastai pavojingos.
