Pasirodo, Lietuvoje pavertus egoizmą dorybe jau reikia tapti visišku bepročiu, kad jį atpažintum. Tas pat su tiesa, beje. Psichologai aiškina faktų atmetimą kaip būdą išvengti nepatogios tiesos. Skiepų svarbos neigimas, susietas su politine saviraiška, leidžia niekam neįdomiam žmogui staiga tapti svarbiam tik sau artimųjų sąskaita. Bendraminčių būryje egoizmas tampa politiniu įrankiu. Alvydas Jokubaitis šį amoralų fokusą sudvasina ir pateisina.
Vienintelis būdas pasisakančiam prieš skiepus suprasti jo pasirinkimo pasekmes, kai šaukštai po pietų. Mirties patale buvęs antivakseris jau šaukia visam pasauliui „koks aš buvau kvailas“. Tokių pavyzdžių – kiek nori. JAV garsūs anitvakseriai-„influenceriai“ miršta nuo kovido vienas po kito. Žinomas fanatikas, radijo laidų vedėjas Dickas Farrelas, visaip besišaipęs iš skiepų ir pandemijos, prieš mirtį išstenėjo: „Skiepykitės“. Jo kolega antivakseris Philas Valentineʼas šiandien guli prijungtas prie plaučių ventiliatoriaus.
O Lietuvoje Seimo narys Dainius Kepenis tapo buko politinio egoizmo išraiška. To, kuris suteikdamas gyvenimo prasmę tam tikrai daliai Lietuvos gyventojų juos psichologiškai žudo. Smurtas prie Seimo parodė, ką sugeba psichologiškai sunaikintas žmogus.
Buitinėmis sąlygomis atviras egoizmas turi neigiamą konotaciją. Pats aršiausias antivakseris neigiamai reaguotų į savo vaiko ar giminės nenorą dalytis prie pietų stalo. Arba paprašęs padėti buityje tos pagalbos negautų. O jeigu susirgęs kovidu būtų išmestas iš ligoninės? Kokį triukšmą antivakseriai pakėlė, kai jų kritikai ir vyriausybė ėmė kalbėti apie reikalavimą antivakseriams mokėti už gydymą ligos, sukeltos viruso! Bet kita kalba, kai žmogus atkunta suradęs gyvenimo prasmę, kad ir egoizmo sąskaita.
Žinomas fanatikas, radijo laidų vedėjas Dickas Farrelas, visaip besišaipęs iš skiepų ir pandemijos, prieš mirtį išstenėjo: „Skiepykitės“. Jo kolega antivakseris Philas Valentineʼas šiandien guli prijungtas prie plaučių ventiliatoriaus.
Antivakseriai, puikiai suvokdami, kad rūpinimasis kitu „Mylėk savo artimą kaip patį save“ yra dorybė, o egoizmas yra neatleistina yda, tuojau puolė slėpti amoralumą už, anot jų, „prakeiktų leftistų ir tiek pat prakeiktų liberastų“ šūkių „Tegyvuoja laisvė!“, „Diktatūrai – ne!“. Kad demokratijai antivakseriai paruošė kartuves, kad bandė nunešti velniop Seimą – nieko tokio, užtat bus kuo prie bambalio muštis sau į krūtinę žodžiais „ir aš ten buvau!“.
Pilkas sau ir kitiems gyvenimas pagaliau tapo spalvotas. Ne, ne LGBT spalvomis, „tos jau okupuotos“, pasak homofobų. Ir kas turėtų dėtis žmogaus galvoje, kai maskuodamas nežabotą egoizmą, neapykantą, jis savinasi, identifikuoja save su Holokausto aukomis ir su jomis tapatinasi? O jau kitą dieną toliau varo savo antisemitines nesąmones anoniminiuose komentaruose. Arba kritus ant kelių prieš anarchiją bandančią suvaldyti riaušių policiją, nuoširdžiai raudojant krokodilo ašaromis, lyginti teisėtus demokratinės valstybės policijos veiksmus su Sausio 13-osios sovietų omonu? Šaukiant „savi šaudė į savus“.
Ir, žinoma, visuomet „valdžia kalta“. Iš dalies taip. Nes mūsų valdžios nepasižymi pagarba humanistinėms vertybėms ir demokratiniams principams, kurie kartais traktuojami kaip kažkokios po kojomis besipainiojančios šiukšlės. Jeigu kalbėsi apie principus, juos ginsi, matysi save valdžioje kaip savo ausis. Ar ne taip? O paskui retoriškai klausiama savęs, kaip dalis lietuvių galėjo šaudyti žydus, išdavinėti gimines kagėbistams, o šiandien sugebėjo paversti nežabotą egoizmą dorybe, dėl kurios verta daužyti snukius kitaip manančiam.
Faktų atmetimas – rimtas biznis. Į jį persimetė buvusi kraštutinė kairė, o šiandien jau radikali dešinė filosofė Nida Vasiliauskaitė, sušukusi, jog Lietuvoje žudoma demokratija. Tikra tiesa, tik jos pačios žodžiais ir jos pačios pasaulėlyje.
Kad susireikšminusiais žmonėmis atradusiems gyvenimo prasmę efektyviai, nuosekliai ir sėkmingai manipuliuojama ir kas manipuliuoja, akivaizdu nepraradusiems tikrovės jausmo. Beje, faktai rodo, kad gera dalis antivakserių neatmeta religijų, nebūtinai pripažintų. Jeigu bažnyčia sutinka, kad egoizmas nėra dorybė, gal galėtų pradėti rimtą aiškinimo, švietimo kampaniją visoje Lietuvoje, visų pirma – tarp kunigų. Kad nebūtų taip, kaip su vienu amerikiečių kunigu – antivakseriu. Kai susirgo, dievagojosi, „koks aš buvau kvailas“ (Izraelyje 80 proc. ultraortodoksų jau pasiskiepijo. Vyriausybė, gydytojai juos šiaip taip įtikino, nes jų mirštamumas buvo katastrofiškas).
Faktų atmetimas – rimtas biznis. Į jį persimetė buvusi kraštutinė kairė, o šiandien jau radikali dešinė filosofė Nida Vasiliauskaitė, sušukusi, jog Lietuvoje žudoma demokratija. Tikra tiesa, tik jos pačios žodžiais ir jos pačios pasaulėlyje. Iš jos paėmęs pavyzdį, ant bačkos užšoko kitas filosofas Alvydas Jokubaitis, įsikinkęs mantrą apie nieko negirdinčią valdžią: „Valdžia arogantiškai jau nuo pavasario nenori girdėti žmonių, o žmonės vis labiau mato, kad ji nenori jų girdėti.“
Jeigu jau kalba pakrypo apie tai, kad valdžia nenori girdėti, tai jau 30 metų valdžios mažai girdi žmones, gyvenančius žemiau skurdo arba ant skurdo ribos. Beje, kodėl tik ši valdžia? Juk 4 metus valdę karbauskiai susimovė su pandemijos užkardymu. Kai suprato, kokių drakoniškų priemonių dėl jų pačių kaltės suvaldyti pandemijai prireiks, permetė atsakomybę kitoms partijoms. Kur tuo metu buvo filosofas? O ar jam pačiam nekyla geniali mintis, kad bet kurioje visuomenėje dalis jos narių yra psichologiškai infantilūs, intelektualiai buki, nesvarbu, profesijų, pareigų ar išsilavinimo? Niekada nedalyvauja rinkimuose, bet keikia valdžias, kurių nerinko. Siūlote juos išgirsti? Tai jų reikalavimas juos išgirsti tolygus ultimatumui – darykit, kaip sakau, arba paskatinus orlauskams – „nafig Seimą, apversime aukštyn kojom“. Ką ir bandė padaryti. To paties reikalaus ir rugsėjo dešimtąją.
Pone A. Jokubaiti, ar tikrai norite demokratiją išleisti atostogų, ar tik laikinai pasodinti ant nusikaltusių suoliuko, kol skiepų priešininkai valdys valstybę? Tapęs jų ruporu, be jokio rimto pagrindo jau reikalaujate pirmalaikių rinkimų. Yra tokia pasaka „Buratino nuotykiai“. Apgavę Buratiną, Lapė ir Katinas sako: „Kol pasaulyje bus kvailių, tol mums, protingiems, bus gera gyventi.“ Tokių politinių lapių ir kačių Lietuvoje – kiek nori, tik niekada nemaniau, kad profesoriai, rimti mokslo veikėjai ims paternalistiškai teisinti ir ginti „tuos vargšus žmones“. Nuo ko? Nuo demokratijos. Pakartosiu: jūsų isteriškas šauksmas „Seimui ir valdantiesiems reikia išgirsti žmones“ reiškia ne ką kitą, kaip atverti kelią nežabotam egoizmui. Taip, teisę apkrėsti kitą žmogų ir vienam kitą. Paklusti jų reikalavimui nieko nedaryti. Gal pasiūlykite susirgusiems antivakseriams nustoti meluoti gydytojams slepiant kontaktus? Kaip manote, ar jus išgirs?
Tačiau aš ir dar 1 664 246 paskiepytų bent vienu skiepu Lietuvos žmonių gerai viską girdime. Nes supratome grėsmę ir be valdančiųjų pastangų. Valstybė tik turėjo sudaryti sąlygas. Kreivai, šleivai, bet galiausiai sudarė. Svarbu: niekas neverčia skiepytis. Kiekvieno pasirinkimas ir kiekvieno atsakomybė. Nenori – tavo problema. Neskiepytas susirgai kovidu – mokėk. Nori protestuoti prieš bet ką – pirmyn. Ar jūs, pone A. Jokubaiti, mokate baudą už važiavusį šviečiant raudonai? Ar neturi teisės privati ar valstybinė įstaiga nepriimti ar atleisti iš darbo žmogaus, nesutinkančio su įmonės vidaus taisyklėmis? Turi. Kaip matote, jokio prieštaravimo liberalios demokratijos principams nėra.
Tad pats jūsų ginamųjų įžūlus reikalavimas valstybei nesikėsinti į jų egoizmą, nesielgti taip, kaip turėtų elgtis artimaisiais besirūpinantis pilietis, dvokia. Jums ne gėda teigti, kad jeigu jau tiek pasiskiepijo, tai nenorintiems ir nereikia? Bet šiandien susirgimų skaičius sunkia forma tarp neskiepytų didžiausias, todėl užgula ligonines atimdami gydytojų resursus iš kitų. Filosofe A. Jokubaiti, ar bent save girdite? (Švediją pateikėte kaip gerą pavyzdį. Susipažinkite su laikinuoju Švedijos pandemijos įstatymu, negerai pasijusite. Ir Švedijoje jau pasiskiepijo bent vienu skiepu 80,7 proc. gyventojų. Susipažinkite su visu ilgu ribojimų sąrašu. O patarimuose gyventojams nuolat primenama rūpintis kitais.)
Tad, ponios ir ponai filosofai ir jiems pritariantys, regis, jums Lietuva yra kažkokia analogų neturinti valstybė, kurioje nebegalioja pagarba demokratiniams principams. Izraelyje, Prancūzijoje, Švedijoje, JAV ir Kanadoje galioja, Lietuvoje – ne? O kad egoizmas taptų dorybe, minėtų filosofų pagalba jį imamasi sudvasinti, imamasi egoistams suteikti kovos už laisvę ir nesuprastos, negirdimos aukos aureolę. Tiesa karti, todėl infantiliai arba savanaudiškais sumetimais ji atmetama. Kai egoizmas tampa politiniu įrankiu, kitaip ir būti negali.
