Nuomonės

2021.07.31 20:09

Vaiva Rykštaitė. Simone Biles – pavyzdys, ką iš tiesų reiškia rūpintis savimi?

Vaiva Rykštaitė, rašytoja, LRT.lt2021.07.31 20:09

Ar aš taip galėčiau? Ar išdrįsčiau? Pastarosiomis dienomis užduodu šiuos klausimus, stebėdama JAV gimnastės Simone Biles atsisakymą tęsti dalyvavimą olimpinėse žaidynėse. 

Daugiau nei trisdešimt olimpinių ir pasaulio čempionatų medalių pelniusi atletė yra daugiausiai pasiekusi JAV gimnastė, kartais apskritai laikoma viena geriausių visų laikų gimnasčių. Todėl sunku įsivaizduoti, kiek drąsos merginai reikėjo priimti sprendimą – pasitraukti pačiame žaidynių įkarštyje. Dar sunkiau numanyti, kokias psichologines kančias, privedusias iki lūžio taško, teko patirti?

Išgirdę naujienas apie S. Biles pasitraukimą iš šių metų žaidynių, kaip pati atletė sakė – „dėl psichinės sveikatos”, žmonės išsyk susiskaidė. Vieni kaltino sportininkę valios stoka ir net išdavyste – juk tiek nedaug trūko, juk olimpiados ir yra susijusios ne tik su fizine, bet ir proto ištverme, juk galų gale Biles, kaip ir kiekvienas tokio lygio atletas, yra ne tik asmenybė, bet ir savo šalies simbolis, už kurio stovi didžiulės palaikymo komandos: nuo trenerių ir masažuotojų iki rėmėjų ir sirgalių. Imti ir viską mesti, nes nesusitvarkai su jausmais ir mintimis? Tai tam tikra prasme reiškia nuvilti visus, tikėjusius atletės sėkme. „Ech, ta snaigių karta…”, – pašaipiai atsidūsta žmonės, kuriems sąvoka „meilė sau“ reiškia retkarčiais išsimaudyti karštoje vonioje užsidegus porą žvakių.

Prisipažinsiu – išgirdus naujieną apėmė panašūs svarstymai: kaip ji galėjo?! Vienas JAV politikas S. Biles apibūdino kaip „nacionalinę gėdą“. O man pirma galvon šovusi mintis buvo „silpnumas“.

Tačiau ilgiau pamąsčiusi apie šią situaciją, taip pat šiek tiek daugiau sužinojusi apie gimnastikoje merginų patiriamą spaudimą (o kartais – net seksualinę prievartą) iš trenerių, pakeičiau nuomonę ir prisijungiau prie S. Biles palaikančiųjų komandos.

S. Biles pakėlė olimpinių žaidynių kartelę, kai padariusi galbūt sunkiausią sprendimą savo gyvenime tapo įkvepiančiu pavyzdžiu milijonams žmonių.

Žinoti savo ribas ir laiku sustoti – tai yra didi stiprybė ir išmintis. Tam reikia drąsos ir jėgų, galbūt net daugiau, nei viską tęsti, aklai, tarsi žirgui su akių dangčiais, tematančiam vieną tikslą. S. Biles padarė tai, kas vis dar sunku daugeliui iš mūsų: ji suvokė ir atpažino savo žmogiškąją vertę, kuri yra matuojama ne pasiekimais, o tiesiog pačiu gyvenimu, jo kokybe. O pasiekimai yra niekis, jei nebelieka gyvenimo, juk šitaip nutinka pernelyg dažnai, tai, beje, pas mus geriau nei daugelyje kitų šalių iliustruoja savižudybių statistika.

Netrukus po žinios paskelbimo sportininkę ėmė sveikinti ir palaikymą reikšti žinomi JAV žmonės: buvusi pirmoji ponia Michelle Obama ir Holivudo žvaigždė Drew Barrymore. Čia labiausiai nustebino ir sujaudino pačios gimnastės S. Biles atsakymas-padėka į gautą palaikymą. Savo socialinių tinklų paskyrose mergina prisipažino, kad „plūstanti meilė ir parama, kurią gavau, leido man suvokti esant daugiau nei mano pasiekimai ir gimnastika – tai, kuo niekad anksčiau netikėjau.”

Kviečiu grįžti ir perskaityti šį sakinį darsyk. Nes iš šalies stebint atrodo, kad daug pasiekę žmonės jaučiasi tvirtai. Tačiau būtent šis jautrus S. Biles pasidalijimas patvirtino, kad pernelyg dažnai sėkmingi žmonės net patys save regi ir vertina per pasiekimų, o ne žmogiškumo prizmę.

S. Biles pakėlė olimpinių žaidynių kartelę, kai padariusi galbūt sunkiausią sprendimą savo gyvenime tapo įkvepiančiu pavyzdžiu milijonams žmonių. Beje, juk frazė „sveikame kūne – sveika siela“ iš tiesų yra perfrazuota iš senovės romėnų Juvenalio, kuris rašęs kiek kitaip: „patariu melsti, kad sveikame tavo kūne sveikas būtų ir protas“. Nes be sveikos sielos net pats sveikiausias kūnas tampa lavonu.

Pabaigoje vietoje išvadų norėčiau užduoti porą klausimų. Pirma: įdomu, kaip į identišką situaciją, t. y. jei iš olimpinių žaidynių dėl psichinės sveikatos pasitrauktų Lietuvai atstovaujanti(s) sportininkė(-as) – kaip į tai reaguotų mūsų visuomenė ir politikai? Ir dar vienas: jei kalba šiuo atveju pasisuktų apie mūsų vaikus, ko svarbiau juos išmokyti, kokią žinutę perduoti: kas yra vertingesnis – žmogus ar aukso medalis?

Kviečiu padiskutuoti komentaruose.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.