Ariogaloje politiniai kaliniai ir laisvės kovų dalyviai susirinko į sąskrydį „Su Lietuva širdy“. Šįmet minimos 85-osios pirmųjų trėmimų į Sibirą metinės – žmonės sako, prisiminimai apie šaltį, badą, artimųjų netektis gyvi iki šiol. Sąskrydyje priimtos ir dvi rezoliucijos.
Tradicinė sąskrydžio dalyvių eisena – nuo Ariogalos iki Dubysos slėnio. Šis sąskrydis „Su Lietuva širdy“ – jau 36. Kai kurie sako jame dalyvaujantys nuo pirmųjų metų.
„Mes be galo buvome pasiilgę laisvės ir kai čia laisve pradėjo kvėpuoti Lietuva, mes tada patys pirmieji į šaulius įstojom“, – LRT TELEVIZIJAI sako pašnekovė.
Dažno sąskrydžio dalyvio vaikystė prabėgo Sibire. Vieni sako, buvo tokie maži, kad neatsimena tremties, kitų prisiminimuose – badas ir kaustantis šaltis.
„Buvo didžiausias vargas tos mažytės musytės tokios, tiek sukąsdavo miške dirbant, kad žmonės parvažiuodavo iš darbo, nematydavo, kur eiti, akys sutinusios“, – kalba vyras.
„Mama vis sakydavo, aš vis pagalvoju, kaip aš neišprotėjau per visus tuos žiaurumus. Duok, Dieve, kad mums nereikėtų niekam to patirti: nei vaikams, nei anūkams“, – teigia moteris.
„Barakai buvo, nebuvo nieko, reikėjo lentų gauti, kurti narus, vėliau, aišku, prasikuitė, net diedukas sugebėjo namą nusipirkti, lietuviai neprapuolė niekur“, – kalba pašnekovas.
Prisiminimuose – bendrystė ir ištiesta pagalbos ranka.
„Vieni kitiems labai padėdavome ne tik lietuviai, buvo vokiečių, buvo gruzinų, buvo armėnų, lenkų, buvo pačių rusų daug, kurie nesutiko su tarybų valdžia“, – sako moteris.
Sovietai Lietuvos gyventojus tremti į Sibirą pradėjo prieš 85 metus, 1941-ųjų birželio 14-ąją.
„Pirmoji tremtis buvo pati baisiausia, tai buvo pirmoji netikėta žmonėms tremtis ir buvo labai sunkiomis sąlygomis iš pradžių Altajaus kraštas, vėliau 1942-aisiais perkelta už poliarinio rato, prie Lenos žiočių. Mirtingumas buvo pirmosios tremties pats didžiausias“, – teigia Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas dr. Arūnas Bubnys.
Sąskrydyje priimtos dvi rezoliucijos. Vienoje – reikalavimas Rusijos valdžiai nutraukti karą Ukrainoje ir raginimas Jungtinėms Valstijoms bei Europos Sąjungai didinti paramą kariaujančiai šaliai: „Mes visa širdimi už Ukrainą ir tikime, kad Ukraina laimės.“
Kitoje – Lietuvos valdžios prašoma tremtinių valstybines pensijas susieti su minimalia alga.
„Lyginant su 2006 metais, mūsų tremtinio valstybinė pensija yra sumažėjusi lygiai tris kartus, lyginant su minimaliu atlyginimu, todėl šioje rezoliucijoje yra mūsų visų tremtinių toks noras ir tai būtų ir pagarba savotiška mums, jei mūsų valstybinė tremtinio pensija būtų susieta su minimaliu atlyginimu“, – kalba Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas.
„Turime Seime specialią Laisvės kovų komisiją, tai man atrodo, kad jie galėtų tam tikrų iniciatyvų parodyti ir artėjant biudžeto svarstymui apie tai diskusijos tikrai vyks“, – kalba Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Sąskrydyje skambėjo salvės už Lietuvą, tremtinius, politinius kalinius, partizanus.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, sovietų represijas patyrė apie 300 tūkstančių, žuvo apie 70 tūkstančių Lietuvos gyventojų.
Prezidentas sovietų represuotiesiems: Europoje matant brutalią agresiją, jūs primenate laisvės kainą
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europoje vėl matant brutalią agresiją, sovietmečio Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių patirtis primena, jog laisvė reikalauja drąsos, vienybės ir kasdienio ryžto ją ginti.
Taip šalies vadovas kalbėjo Ariogaloje šeštadienį vykusio Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąskrydžio „Su Lietuva širdy“ dalyviams skirtame sveikinime.
Pasak G. Nausėdos, šiuo susibūrimu išreiškiama pagarba tiems, kurie net sunkiausiomis okupacijos ir tremties dienomis išsaugojo meilę tėvynei, tikėjimą laisve ir žmogaus orumu.
„Jūsų gyvenimo istorijos byloja apie nepalaužiamą dvasią. Tremtis, kalėjimai ir lageriai turėjo palaužti žmogų ir tautą, tačiau neįmanoma palaužti to, ko žiaurus ir nužmogėjęs okupantas nesupranta“, – teigė prezidentas.
„Net tolimiausiuose Sibiro kampeliuose buvo saugoma lietuviška kalba, perduodamos tradicijos, puoselėjama viltis sugrįžti į laisvą tėvynę. Būtent ši ištikimybė Lietuvai tapo tvirtu pamatu mūsų valstybės laisvei atkurti“, – pažymėjo G. Nausėda.
Jo teigimu, kai Europoje vėl matoma brutali agresija ir mėginimai jėga paneigti tautų teisę pačioms spręsti savo likimą, buvusių politinių kalinių ir tremtinių patirtis įgauna dar gilesnę prasmę, primindama, kad laisvė nėra duotybė.
„Todėl Ariogala kasmet tampa vieta, kur susitinka skirtingos kartos. Čia perduodama ne tik istorinė atmintis, bet ir vertybės, kuriomis gyvena stipri valstybė, – meilė Lietuvai, pagarba žmogui, atsakomybė už savo kraštą ir tikėjimas laisvės galia“, – cituojamas prezidentas.
