Nuomonės

2021.07.19 10:43

Linas Kojala. Ar pravers Ukraina NATO ir ES duris?

Linas Kojala, politologas2021.07.19 10:43

Nepriklausomos Lietuvos sugrįžimas į demokratinių Europos valstybių šeimą nebuvo lengvas. Sprendimų priėmėjai, prisimindami pokalbius su Vakarų šalių kolegomis prieš kelis dešimtmečius, šypsojosi. Lietuvos atstovams tuomet buvo sakoma: „Jūs ką, išprotėjote? Na, narystė Europos Sąjungoje gal ir įmanoma, bet narystė NATO? Į Europos Sąjungą galima tikėtis patekti ne anksčiau kaip 2015 metais, į NATO – galbūt 2020-aisiais.“


Mažai kas tikėjosi, kad viskas įvyks kur kas sparčiau. Lietuva ir kitos Baltijos šalys tapo euroatlantinės integracijos sėkmės istorijomis – abiejų pagrindinių organizacijų durys buvo pravertos, nepraėjus nei penkiolikai metų po išsivadavimo iš okupacijos.

Kadaise Lietuvos nueitas kelias šiandien turi paralelių su tuo, ką išgyvena Ukraina. Ši didelė valstybė po Sovietų Sąjungos žlugimo neapsisprendė, kuria kryptimi – Rytų ar Vakarų – nori žengti. Kurį laiką puoselėti lūkesčiai tapti „tiltu“ ir išlaikyti neutralumą dužo į šipulius prieš septynetą metų, kuomet buvo aneksuotas Krymas ir prasidėjo agresija Donbase. Karas, nusinešęs tūkstančius gyvybių, tęsiasi iki šiol.

Ukrainiečiams ši tragedija tapo paskata permąstymui. Įvyko mentalinis lūžis – sociologiniai tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų jau pritaria narystei tiek Europos Sąjungoje, tiek NATO. Dar visai neseniai tuo būtų buvę sunku patikėti.

Tačiau ar šios organizacijos atvers Ukrainai duris? Atsakymas nėra vienareikšmiškas. Ir Europos Sąjungoje, ir NATO galioja principinė nuostata, kad bet kuri Senojo žemyno valstybė gali įstoti į klubą. Visgi procesas nėra paprastas – reikia ne tik atlikti sistemines reformas ir kitus namų darbus, tačiau ir politiškai įtikinti esamas organizacijų valstybes nares.

Optimizmo, kad pilnavertė narystė galėtų būti realizuota jau artimiausiu metu, nėra daug. Ukrainiečiai šiandien girdi tai, kas mūsų politikams buvo sakoma kadaise – Jums tikriausiai pasiseks, tačiau reikės palūkėti. Gali būti, kad net kelis dešimtmečius.

Patys Ukrainos lyderiai yra kiek optimistiškesni – užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba patikino, kad bent jau į NATO galima tikėtis įstoti iki 2030-ųjų. Net ir pastarojo NATO viršūnių susitikimo galutiniame dokumente įrašyta, kad Ukraina įstos į aljansą – tik data nėra nurodyta.

Tiesa, ukrainiečiai vis aštriau kalba ir Vakarų šalių atžvilgiu. Kijevo teigimu, Europos valstybės kritikuoja Ukrainą dėl stringančių reformų, bet tą daro norėdamos išvengti papildomos priešpriešos su Rusija. Kremliui, žinoma, Ukrainos narystė Europos Sąjungoje ar NATO būtų geopolitinė katastrofa. Todėl Rusija siekia turėti neformalią veto teisę šiame procese.

Vakarams, žinoma, santykiai su Rusija svarbu, bet Ukrainai tai durų neužtrenks. Jei ukrainiečiai sugebės išspręsti struktūrines problemas, narystė taps įmanoma. Net jei šiandien atrodo, kad laukti teks ilgai, Lietuvos patirtis turėtų įkvėpti – skeptikus geriausiai nutildo nuoseklumas ir konkretūs darbai.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt