Nuomonės

2021.05.24 10:15

Linas Kojala. JAV interesas – išvengti Rusijos „galvos skausmo“

Linas Kojala, politologas2021.05.24 10:15

Jungtinių Valstijų ir Rusijos diplomatijos vadovų susitikimas praėjusią savaitę patvirtino, kad esminis amerikiečių siekis santykiuose su Kremliumi – neprisikurti papildomų problemų.

Jungtinės Valstijos visapusiškai gręžiasi į Indijos Ramiojo vandenyno regioną bei ilgalaikę konkurenciją su Kinija. Tam reikalingi ištekliai – ir politiniai, ir ekonominiai, ir kariniai, ir analitiniai. Visų jų apimtis net ir tokioje šalyje – ribota.


Todėl esminis santykių su Rusija tikslas yra išvengti komplikacijų. Puikiai suprantama, kad Kremlius turi svertų savo rankose. Ypač – branduolinį ginklą ir modernizuotą kariuomenę, kurios nevengia panaudoti okupuojant kaimynių šalių teritorijas. Bet tuo pačiu Rusijos potencialas – ribotas; juk tai valstybė, kurios ekonomikos dydis mažesnis nei Pietų Korėjos, o realiosios gyventojų pajamos pastaruoju metu smuko iki 2009 metų lygmens.

Visai kita situacija su Kinija. Čia amerikiečiai mato įvairialypę grėsmę. Ji apima geopolitiką, ypatingai Pietų Kinijos jūroje; taip pat ekonomiką, mat Kinija per artimiausią dešimtmetį pretenduoja pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) aplenkti Jungtines Valstijas; galiausiai nesutarimų netrūksta vertybiniame lygmenyje, kuriame susiduria demokratija ir vienpartinė komunistinė šalis. Visam tam aprėpti reikės milžiniško susitelkimo.

Suprasdamas tai, Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Anthony Blinkenas, po pokalbio su kolega Sergejumi Lavrovu, akcentavo ne skirtis, o galimybę tartis. Santykiai tikrai nepretenduoja būti draugiški, tačiau galimybė stabilizacijai yra. Ypatingai žinant, kad jau birželį gali įvykti ir pirmasis Joe Bideno susitikimas su Vladimiru Putinu.

Vargu, ar verta nuogąstauti apie kokius nors didelius sandėrius, kurie būtų neparankūs Vidurio ir Rytų Europai. NATO aljanso prasmė tik auga, o bet kokios abejonės Jungtinių Valstijų įsipareigojimais sąjungininkams būtų blogiausias scenarijus – mat tik skatintų destabilizaciją. Bet trumpalaikių susitarimų gali būti. Pavyzdys – ne visai įtikinamai artikuliuotas Jungtinių Valstijų atsitraukimas nuo sankcijų „Nord Stream 2“ dujotiekiui. Tai tikrai pradžiugino Rusiją. Tad Bideno administracija pasirengusi ne tik atgrasymui, bet ir pragmatizmui.

Šia prasme sunku aptikti esminių Bideno ir jo pirmtakų – Donaldo Trumpo ar Baracko Obamos – skirtumų. Stilistiškai jie turi mažai ką bendro, tačiau strateginis požiūris į Rusiją turi panašumų. Visi jie norėjo geresnių santykių – tam, kad Kremlius mažiau figūruotų jų darbotvarkėse ir netaptų bereikalingu galvos skausmu.

Ir visgi tokia perspektyva kels pagrįstą nerimą Vidurio ir Rytų Europoje. Todėl svarbi dilema, ką šis regionas galėtų gauti mainais, tarsi kompensaciją. Jei Jungtinės Valstijos nori bent iš dalies gerinti santykius su politikos nekeičiančia Rusija, tai turėtų tapti platesnio paketo dalimi, kuriuo sustiprinami įsipareigojimai Baltijos šalims ar padedamos spręsti Ukrainos problemos. Tai jau – diplomatinės kūrybos klausimas.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt