Vakcinų užteks. Praeityje liko kaltinimai dėl nepakankamo budėjimo prie Europos Sąjungos vadovų kabinetų, reikalaujant daugiau vakcinos dozių mūsų provincijai. Juos pakeitė abejonės ir vertinimai, kurio gamintojo produktas labiau atitinka besiskiepijančio individualų profilį ir lūkesčius.
7 mln. ES užsakytų ir Lietuvai skirtų dozių turėtų patenkinti išrankius vakcinos vartotojus. Prognozuojama, kad vakcinų tiekimas padidės iki 100 mln. vienetų per mėnesį, o tai reikštų, kad iki vasaros visi 450 mln. Europos gyventojų bus gavę bent pirmąją dozę. Jei norės, žinoma. Vargu ar būtų kas prieš metus patikėjęs, kad Lietuvos ligoninėse kaupsis nepanaudotos „mažiau prestižinės“ vakcinos.
Tačiau neskuba skiepytis ne tik lietuviai. „Gallup International“ apklausa rodo, kad, pavyzdžiui, Bulgarijoje skiepytis sutiktų tik 30 proc. apklaustųjų. Indijoje, deklaruojančioje 500 mln. vakcinos dozių per mėnesį gamybos pajėgumus („AstraZeneca“ ir „Covaxin“ kartu sudėjus), net 40 proc. gydytojų skiepytis neskubėtų, jau paskiepyti 2 mln. indų ištirpsta milijardo gyventojų jūroje, skiepytis čia atvyksta tik pusė pakviestųjų. Kinijoje, Rusijoje, Japonijoje vakcinavimas stringa ne dėl vakcinos trūkumo.
Vargu ar būtų kas prieš metus patikėjęs, kad Lietuvos ligoninėse kaupsis nepanaudotos „mažiau prestižinės“ vakcinos.
Viruso baimę šiemet pakeitė vakcinos baimė. Visuomet bijome to, ko nepažįstame. Netrukus gūžčiosime pečiais prisiminę ir šias abejones. Galbūt padėtų informacijos apie skirtumus tarp skirtingų gamintojų vakcinų sklaida (vegetarų šalimi dažnai vadinama Jungtinė Karalystė nepraleidžia progos pabrėžti, kad nė vienoje iš trijų patvirtintų vakcinų nėra nei gyvūninės kilmės produktų, nei kiaušinių), o gal pakaks ir asmeninės patirties iš lūpų į lūpas.
Vakcinų geografija
Dar visai neseniai Europa ir pasaulis pavydžiai žvelgė į Izraelį, kuris dviem dozėmis paskiepijo 3,7 iš savo 9 mln. gyventojų, kovo 7 d. duomenimis, bent vieną vakcinos dozę yra gavę 96 proc. Izraelio piliečių. Jungtinėje Karalystėje nekantriai laukiu savo eilės ir aš. Šiuo metu skiepijami 50-mečiai, paskiepyta trečdalis iš 66 mln. gyventojų. Britus lenkia Seišeliai, JAE ir Maldyvai, JAV taip pat paskiepyta beveik trečdalis gyventojų, o Lietuvoje – tik 10 proc.
Pavydėti Izraelio gyventojams norėtųsi, tačiau neverta: ribojimai tik šiek tiek palengvinti, kelionės draudžiamos. Jungtinė Karalystė, paskiepijusi didelę dalį savo gyventojų, neskuba švelninti apribojimų, atvirkščiai, šią savaitę įvestas draudimas išvykti iš šalies be atskiro leidimo, išduodamo tik ypatingais atvejais, beje, gavę leidimą pasiruoškite galimam izoliavimuisi viešbutyje ir keletui testų.
Jei pavydėti, tai pavydėti Kinijai. Bet būkime nuoseklūs – pandemijos siena nuo pasaulio atsitvėrusios Kinijos vykdoma gyventojų kontrolė ir judėjimo per sieną suvaržymai negali būti priimtini mažesnėms ir laisvesnėms valstybėms.

Kodėl nėra veiksminga vakcinų laisvė? Atsakymą pateikia ta pati Kinija – dėl globalaus šių laikų pasaulio. Sunku patikėti, tačiau lygiai prieš metus nemažai mano aplinkos žmonių buvo įsitikinę ar bent slaptai tikėjosi, kad naujasis Uhano virusas nėra itin pavojingas europiečiams. Ironiška, kad, praėjus metams, kinai, matyt, linkę manyti priešingai. Tiesa yra ta, kad nė viena valstybė, maža ar didelė, negali ignoruoti globalių problemų ar spręsti jų lokaliai. Pranašiškai šiandien skamba amžiaus pradžios posakis: kai Kinija čiaudo, pasaulis pagauna slogą.
Viruso mutacija niekais gali paversti beprecedentes vakcinos kūrimo ir vakcinacijos pastangas. Dar ir todėl sveikintinos pastangos užtikrinti, kad visi pasaulio gyventojai, nepriklausomai nuo pajamų ir vyriausybės efektyvumo, būtų paskiepyti.
Vakcinų diplomatija
„Vakcinų nacionalizmas” – vienas populiariausių kaltinimų Europos Sąjungai Jungtinėje Karalystėje. Referuojama į nevykusias pastangas apriboti Nyderlanduose pagamintos „AstraZenekos“ vakcinos eksportą į Jungtinę Karalystę, steigiant kontrolės punktus Šiaurės Airijos pasienyje. Daug mažiau akcentuojama tai, kad Jungtinė Karalystė sudarė vakcinos pirkimo sutarčių dėl 3,5 karto didesnio kiekio, nei būtina paskiepyti visus jos gyventojus, ir nė viena jos teritorijoje pagaminta vakcinos dozė dar nebuvo išvežta už jos ribų.
Kanada vakcinoms išleido 5 kartus daugiau lėšų, nei būtina paskiepyti visus kanadiečius. Negali neprisiminti tuomečio JAV prezidento Donaldo Trumpo didžiavimosi sudarius sutartį dėl perspektyviu COVID-19 gydymui laikyto vaisto „Remdesivir“ 90 proc. pasaulinių gamybos pajėgumų rezervavimo... Tuo tarpu, pasak „New York Times“, ta pati ES vasario mėnesį eksportavo 25 mln. dozių jos teritorijoje pagamintos vakcinos į 31 valstybę, daugiausia į JK ir Kanadą.

Šiuo metu jau paskiepyta 200 mln. pasaulio gyventojų. 2 mln. – viruso aukų. Likę milijardai – potencialūs viruso atmainų platintojai. Prognozuojama, kad paskiepyti pasaulį užtruks trejetą metų. Nestebina, kad PSO turtingųjų valstybių vykdomas vakcinavimo kampanijas įvardija „moraliniu pralaimėjimu”. Pasiturinčios valstybės šiuo metu jau yra rezervavusios 4,5 mlrd. vakcinos dozių (vien šiais metais tam numatė 4 mlrd. eurų), taigi tam, kad būtų paskiepyti visi pasaulio gyventojai, turės būti pagaminta nepalyginamai daugiau vakcinos, nei jos reikėtų skirstant pasauliniu mastu.
Be to, pirmosios vakcinos trečiojo pasaulio šalis pasieks tik po to, kai bus įgyvendinti įsipareigojimai pirmiesiems užsakovams. Ilgesnė pandemija reiškia ilgesnius kelionių suvaržymus, viruso atmainas ir pakartotinės vakcinacijos neišvengiamumą. Beje, verta atkreipti dėmesį, „Pfizer“ partnerio „BioNtech“ įkūrėjas per metus (asmeniškai) praturtėjo kukliais 4 mlrd. dolerių. Ne tai, kad gaila.
Prognozuojama, kad paskiepyti pasaulį užtruks trejetą metų. Nestebina, kad PSO turtingųjų valstybių vykdomas vakcinavimo kampanijas įvardija „moraliniu pralaimėjimu”.
Akivaizdūs ir kiti argumentai: medicinos darbuotojas, užsikrėtęs COVID-19, turi gerokai didesnes galimybes išgyventi Jungtinėje Karalystėje, nei, tarkime, Kongo Demokratinėje Respublikoje. Nors 21 a. epidemijos suteikia puikią progą suvokti globalų dabarties sveikatos iššūkių mastą, vyriausybėms vis dar nepavyksta įtikinti plačiosios visuomenės. Pasaulinis „Covax“ projektas, skirtas padėti skurdžiausių valstybių gyventojams, šiuo metu paskirstė tik 18 mln. vakcinos dozių.
Kad geriau suprastumėme šios situacijos poveikį pasaulio gyventojų nuotaikoms, pabandykime įsivaizduoti tą Lietuvos atstovą Briuselio koridoriuose, jei aplinkybės būtų nulėmusios tai, kad kiekviena ES valstybė vakcinos turėtų prasimanyti pati. Verta pagalvoti, kaip tokia situacija būtų paveikusi ir mūsų poziciją dėl vienos ar kitos vakcinos tinkamumo.
Be abejo, vyriausybės atsakingos pirmiausia savo rinkėjams ir, tik juos paskiepijusios, žada prisidėti prie problemos sprendimo pasauliniu mastu. Bet juk kaip tik dėl šios priežasties Serbija nesibodi Europos Sąjungoje neregistruotų vakcinų. Jau madinga tvirtinti, kad prekyba vakcinomis – nauja diplomatijos forma, panašiai kaip dujų, naftos ar pandų diplomatija.




