Nuomonės

2021.04.24 18:17

Vaiva Rykštaitė. Turbūt kas antra giminė Lietuvoje turi savąjį princą Filipą

Vaiva Rykštaitė, rašytoja, LRT.lt2021.04.24 18:17

Apie mirusiuosius gerai arba nieko? Nes mirusieji negali nei apsiginti, nei pasiteisinti. Tačiau šis negalioja, jei esi visame pasaulyje žinoma asmenybė, juolab – Anglijos karališkosios šeimos narys. Jungtinės Karalystės spauda ne kartą yra rodžiusi solidarumą su karališkąja šeima, vienas įsimintinesnių atvejų, kai 2012 m. Pietų Prancūzijoje paparacai nufotografavo be liemenėlės besideginančią Kembridžo kunigaikštienę Kate Middleton: nuotraukos buvo publikuotos Prancūzijos spaudoje, tačiau Jungtinės Karalystės žurnalai pasirinko to nedaryti.

Šių metų balandžio 9 dieną devyniasdešimt devynerių metų sulaukusiam princui Philipui iškeliavus anapilin pasaulio spauda, regis, pasiskirstė į du frontus: vieni uoliai garbino princą, kiti ėmėsi analizuoti per gyvenimą jo viešai pasakytas nemandagias ir dažnai rasistines frazes. Štai keletas pavyzdžių:

„Turbūt dauguma jūsų yra piratų palikuonys?“ – turtingam Kaimanų salų gyventojui.

„Kaip jūs atitraukiate vietinius nuo šnapso, kad jie išlaikytų testą?“ – škotų vairavimo instruktoriui.

„Vis dar mėtote ietis?“ – klausimas Australijos aborigenams per vizitą.

„Jei būsite čia per ilgai, jūs visi tapsite siauraakiai“ – britų studentų grupei per vizitą Kinijoje.

Perskaičiusi šiuos ir daug kitų, švelniai tariant, netaktiškų princo Philipo pasisakymų pajutau kažką panašaus į dejavu. Kur aš tai jau girdėjau? Giminės baliuose ir eiliniuose susiėjimuose su vyresnės kartos žmonėmis Lietuvoje. Galbūt todėl, kad mano patys mylimiausi žmonės pasaulyje yra rasistai. Beskaitant princo Philipo išsišokimus apėmė dvilypiai jausmai: su pykčiu sumišęs liūdesys, nes taip juk negalima, ir čia pat – infantilus prunkštelėjimas mintyse. Nes užaugau rajone, kur visi vaikai mokėjo kraupią dainelę apie kopėčiomis lipantį žydą, ir niekas nebuvo girdėjęs žodžių „antisemitizmas“ ar „rasizmas“.

Mokykloje žiaurios nuolatinės patyčios ir „n“ žodis buvo kasdienybė. Turbūt galima teigti, kad praradau jautrumą, arba esu taip smarkiai suformuota ankstesnės aplinkos, kad užtrunku, kol rasizmą atpažįstu kaip… rasizmą. Įtariu, kad tokia esu ne viena. Neturiu statistikos, tačiau drįstu spėti, kad kas antra šeima Lietuvoje turi dėdulę ar bočelį, kuriam princo Philipo pasisakymai yra stačiai juokingi ir nieko daugiau. Ką tai reiškia mums kaip tautai?

Į kitų galvas įlįsti negaliu, tačiau vėlgi leisiu sau gan drąsiai spėti: daugumos senosios kartos rasizmas yra tiesiog nežinojimo, nemokšiškumo, o ne neapykantos rezultatas. Vadinkite mane naivia, bet noriu tikėti, kad tie keistus klausimus apie juodaodžius uždavę senoliai reikalui esant ištiestų jiems pagalbos ranką, visų pirma matydami žmogų, o ne jo odos spalvą. Ar klystu?

Šiuo atveju įdomus pavyzdys yra mano jau anksčiau trumpai aptarta Kazio Binkio knygelė „Jonas pas Čigonus“. Kaip žinoma, nacių okupacijos metais K. Binkis su žmona rizikavo gyvybėmis namuose slėpdami žydus – jau vien dėl to nevalia abejoti rašytojo humaniškumu, kaltinti jo rasizmu. Ir vis dėlto nūdienos kontekste knygelės „Jonas pas Čigonus“ siužetas rodosi ne tik politiškai nekorektiškas, bet ir rasistinis.

Po prieš keletą mėnesių pasirodžiusio teksto šia tema man teko dalyvauti ne vienoje diskusijoje. Įdomu tai, kad Lietuvoje gyvenantys diskusijų dalyviai čia neįžvelgė jokio rasizmo, net priešingai – matė stereotipo, kad čigonai esą nešvarūs, paneigimą. „Mat knygelėje romai daug prausiasi, tačiau jų oda vis tiek lieka ruda. Vadinasi, jie yra švarūs”, – maždaug taip skambėjo vienos pusės argumentai. Tuo tarpu užmezgus diskusiją su svetur, multikultūrinėje aplinkoje gyvenančiais lietuviais ir nelietuviais draugais, šie rodėsi nuoširdžiai nustebę: kaip įmanoma čia nematyti rasizmo? Net jei knygelės tikslas buvo parodyti romus teigiamoje šviesoje, to nederėtų daryti per menkinančio stereoptipo paneigimą – juk galima rasti ir kitų kampų. Ir vis dėlto knygelės nereikia nei drausti, nei deginti, tik skaitant ją, turbūt kaip ir vertinant princo Philipo pasisakymus, suvokti tai kaip kito laikmečio ir kito kultūrinio konteksto rezultatą. Nors aš savo vaikams toks knygelės niekada nenorėčiau skaityti.

Į kitų galvas įlįsti negaliu, tačiau vėlgi leisiu sau gan drąsiai spėti: daugumos senosios kartos rasizmas yra tiesiog nežinojimo, nemokšiškumo, o ne neapykantos rezultatas.

Pasaulio spaudoje vis dar vyksta debatai dėl princo Philipo: rasistas ar tiesiog kito laikmečio žmogus? Tačiau „The Sunday Times“ laikraštis jau publikavo viešą atsiprašymą dėl šio klausimo numenkinimo. Kiek tai pakenkė karališkosios šeimos įvaizdžiui, sunku pasakyti.

Ar galima visą žmogaus gyvenimo veiklą nurašyti dėl vieno didelio trūkumo? Nežinau. Tačiau žinau, kad labai svarbu, jog tuo imperialistiniu nemokšiškumu nepersiimtų ir jaunoji karta, prie kurios drįstu save priskirti (jei lyginame su mano seneliais). Nes viena yra numoti į beveik šimto metų senuko išsišokimus, ypač turint omenyje, kad senuko jaunystėje pasaulis tikrai rodėsi kitoks nei dabartinis. Visai kas kita, kai rasizmo neatpažįsta jauni ir labai jauni žmonės. Man liūdna, kad apie negatyvias žodžio „negras“ konotacijas sužinojau ne mokykloje, o Londone, kai buvau sugėdinta užsieniečių draugų. Liūdna dėl visų rasistinių neapykantos išpuolių, kuriuos vykdo jauni žmonės. Nes gimusieji ne prieš šimtą metų turėtų žinoti geriau. Privalo.

Kita vertus, baisu ir dėl perdėto politinio korektiškumo. Man regis, kad rasizmas ir tautiniai skirtumai yra visiškai skirtingi dalykai. Todėl, kol kategoriškai pasisakau prieš bet kokias rasizmo apraiškas, čia pat trokštu, kad viešajame diskurse išliktų ir humoristinių kultūrinių refleksijų – net jei jos ir stereotipinės. Nes pasaulis būtų liūdnesnis be anekdotų, kuriuose susitinka rusas, prancūzas ir vokietis. Sunkiausias uždavinys čia turbūt yra nepainioti nacionalinio charakterio su rase. Jei šitaip mąstant, tai princo Philipo frazė Kinijoje studijuojantiems yra rasistinė, o štai jo pokalbis su škotu vairavimo instruktoriumi – kultūrinė satyra. Bet gali būti, kad dėl senamadiško auklėjimo aš vis dar daug ko nesuprantu.

Kokia jūsų nuomonė?



Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt