Nuomonės

2021.03.15 13:57

Linas Kojala. Ar Bidenas skiriasi nuo Trumpo?

Linas Kojala, politologas, LRT.lt2021.03.15 13:57

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimai žadėjo politinę revoliuciją. Bet ji nebūtinai įvyks.


Mūšis tarp Donaldo Trumpo ir Joe Bideno buvo viešai pristatomas kaip svarbiausias amerikiečių pasirinkimas, lemsiantis šalies ateities kryptį. Visgi esama situacija primena, kad vienas žmogus, net Jungtinių Valstijų prezidentas, nėra visagalis. Esminiai pokyčiai neįvyksta staiga, net jei Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete įsikuria naujas šeimininkas.

Žinoma, Bidenas jau parodė, kad skiriasi nuo pirmtako. Vien ko verta drastiškai pasikeitusi retorika. Bet tuo pačiu matyti nemažai tęstinumo. Pavyzdžiui, Bidenas kritikavo Trumpo sprendimą įvesti muitų tarifus kiniškoms prekėms. Tačiau kol kas sprendimo neatšaukia, mat principinė nuostata Pekino atžvilgiu išlieka kritiška. Panašu ir su Irano branduolinės programos susitarimu – nors Bidenas norėtų jame dalyvauti, kol kas Jungtinės Valstijos lieka nuošalyje, kaip kad ir norėjo Trumpas.

Mūsų regiono atžvilgiu tęstinumas taip pat svarbus. Štai Lenkija, anot šalies Gynybos ministerijos, toliau planuoja priimti papildomą skaičių amerikiečių karių – taip, kaip buvo numatyta susitarime su JAV dar Trumpo administracijos metu. Tikimasi, kad išsprendus infrastruktūros ir kitus klausimus, mūsų kaimynystėje turėtų būti dislokuota papildomai 1 tūkst. amerikiečių. Bendras skaičius tokiu atveju pasiektų apie pusšešto tūkstančio.

Nors Trumpas prioritetą Varšuvai neabejotinai sąlygojo ideologinis artumas su Lenkijos valdžia, Bidenui NATO valstybių saugumas yra prioritetas. Todėl jis sustabdė amerikiečių karių atitraukimą iš Vokietijos, tačiau ne nuostatą dėl Lenkijos.

Tad kodėl po prezidento rinkimų dažniau matome tęstinumo, o ne protrūkio pavyzdžių? Tą lemia kelios aplinkybės. Visų pirma, ne visiems politiniams klausimams prezidentui pakanka laiko. Be to, net aukščiausi politiniai lyderiai išlieka priklausomi nuo valstybės aparato. Žemesnės grandies pareigūnus kadrų rotacija net ir po rinkimų paliečia mažesniu mastu, o tai leidžia JAV užsienio ir saugumo politikos laiveliui nesiūbuoti it nuolatinės audros metu.

Tai nėra blogai. Lietuvos ir kitų valstybių interesas yra matyti ilgalaikę JAV strategiją mūsų regiono atžvilgiu. Kitaip tariant, logika „darau atvirkščiai, nei mano pirmtakas, nes jis man nepatiko“, mums nežadėtų nieko gero.

Ilgalaikiai amerikiečių tikslai Baltijos šalių atžvilgiu yra nuoseklūs. Tai – ir noras išlaikyti regiono stabilumą, ir ekonominis bendradarbiavimas, ir tiesiog bendrystė tarp sąjungininkų. Net ir pasikeitus prezidentams, šie prioritetai nekinta. Tai leidžia gilinti ryšius ir žingsnis po žingsnio spręsti ilgalaikes problemas – pavyzdžiui, neramiais laikais mūsų valstybių saugumui stiprinti amerikiečiai šių metų gynybos biudžete numatė per pusantro šimto milijono dolerių. Tokia investicija atitinka abiejų pusių interesus ir įrodo buvimo sąjungininkais prasmę.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.