Nuomonės

2020.09.14 18:42

Gintautas Mažeikis. Baltarusia: horizontalaus pilietinio karo pradžia

Gintautas Mažeikis, Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros profesorius2020.09.14 18:42

Lietuvoje ir užsienyje rasime daug iliuzijų kalbant apie nesipriešinimo blogiui jėga taktiką Baltarusioje. Tai mažų mažiausiai yra netikslu. Baltarusioje priešinamasi išrankia ir protinga jėga informacinėje, ekonominėje, diplomatinėje sferose, prasideda ribota mikrorajonų savigyna.

Informacinis pilietinio karo frontas. Čia galioja tik galios principai ir stipresnis siekia maksimaliai pažeisti ir sutriuškinti kito informacinius šaltinius, komunikaciją ir duomenų bazes: agituodamas, reguliuodamas protesto judėjimą, demaskuodamas, blokuodamas svetimus informacinius puslapius, vogdamas valstybės duomenis ir gadindamas jos informacines sistemas.

Šeštadienį, rugsėjo 12 dieną, „Telegram“ kanalas „Nexta“, pagrindinis horizontaliųjų protesto veiksmų visoje Baltarusioje „kooperuotas koordinatorius“, paskelbė grasinimą visiems jėgos struktūrų darbuotojams: OMON, milicijos, KGB, kažkokių vidinės kariuomenės padalinių pareigūnams, kad jei iki Lukašenkos inauguracijos, kuri planuojama apie spalio 9 dieną, jie nepereis į protestuojančiųjų pusę, jų duomenys (vardai, adresai, telefonai, fotografijos, informacija apie turimą turtą) bus viešai ir adresiniu būdu skelbiama.

„Nexta“ kanalo sekėjų – daugiau nei du milijonai ir tai yra pagrindinė informacinė jėga, kuri turi technologijas interneto atjungimui įveikti. Paskelbus ir tikslingai išplatinus pareigūnų duomenis prasidės išranki pilietinė psichologinė ataka prieš juos asmeniškai. Apie vyro milicininko elgesį žinos jo kaimynai ir jo žmonos bendradarbės, vaikų draugai ir bendraklasiai.

Paskelbus ir tikslingai išplatinus pareigūnų duomenis prasidės išranki pilietinė psichologinė ataka prieš juos asmeniškai. Apie vyro milicininko elgesį žinos jo kaimynai ir jo žmonos bendradarbės, vaikų draugai ir bendraklasiai

Turint omenyje, kad Baltarusioje, Minske, Gardine ir kitur matoma beveik neapykanta jėgos struktūroms, galima tik įsivaizduoti, į kokią socialinės nepakantos aplinką jie paklius. Jau pats šis grasinimas yra psichologinė ataka. Gąsdinimai nėra prasimanyti, nes jau šiuo metu Baltarusios internetiniai partizanai, vadinamieji IT hakeriai, programišiai įsilaužėliai, įgijo daugumą jų duomenų ir Lukašenkos pareigūnai tai puikiai žino. Retkarčiais „Nexta“ ir veidrodiniai ar panašūs susiję „Telegram“ kanalai skelbia šiuos duomenis.

Dar didesnius grasinimus skelbia internetiniai Baltarusios partizanai, kurie pradės nuo rugsėjo 14 dienos naikinti visą elektroninę mokesčių sistemą, duomenų bazes ir taip bandys sukelti chaosą valstybėje. Vėliau jie grasina atjungti jiems pasiekiamas elektros tiekimo sistemas, galiausiai imsis bankinio sektoriaus. O piliečiams siūloma: kaupkite patys lėšas ir bendruomeniškai remkite vienas kitą ir pensininkus be valstybės pagalbos, kaip dabar jau išmokote remti suimtuosius ir streikininkus. Ir tai tik dalis realaus informacinio pilietinio karo, kuris šiuo metu vyksta Baltarusioje. Todėl tie, kas kalba apie muštynes ir riaušes gatvėse, nelabai supranta šiuolaikinį protestą: riaušės galėtų mobilizuoti Lukašenką palaikančias jėgas, sukelti jų, OMON kovos entuziazmą, o psichologinis informacinis spaudimas, visų elektroninių valstybės komunikacijų griuvimas kartu su pilietinės visuomenės psichologiniu palaikymu yra ginklas neutralizuoti priešininką arba patraukti jį į savo pusę.

Gąsdinimai nėra prasimanyti, nes jau šiuo metu Baltarusios internetiniai partizanai, vadinamieji IT hakeriai, programišiai įsilaužėliai, įgijo daugumą jų duomenų ir Lukašenkos pareigūnai tai puikiai žino

Tiesa, daugelis Lietuvoje dar nelabai supranta, kas ta „Nexta“, ir nelabai ją geba susieti su internetine spauda chartija97, tut.by, belaruspartizan.by, naviny.by ir kitais opoziciniais laikraščiais ar su „Belsat“ internetine televizija ar su „Laisvės“ radiju baltarusių kalba.

„Nexta“ yra ne koks štabas, o kooperuotas su kitais lyderiais koordinatorius – Lenkijoje dirbanti programuotojų ir žurnalistų komanda. Politikos analitikų teigimu, „Nexta“ šiuo metu vykdo panašią funkciją, kokią 2013–14 metais Euromaidano metu vykdė didžioji scena Kijeve, veikusi 24 valandų per parą režimu.

„Nexta“ organizuoja horizontalų, rizomatinį pasipriešinimą, remiasi silpnosios galios instrumentais ir kooperavosi ir su Koordinaciniu komitetu, kuris siekė organizuoti taikias derybas, bet buvo arba ištremtas, arba suimtas, bei dirba kartu su S. Cichanouskajos štabu. „Nexta“ skatina platų, horizontalų protesto mikrožidinių plitimą. Tai padeda sukurti sunkiai matomą, tačiau visuotinį pasipriešinimo šaknyną – rizomą – ir ne tik pačioje Baltarusioje, bet ir už jos ribų, gelbėja nuo lyderių suėmimo, deteritorizuoja kovą, išnaudoja suskaidytos opozicijos jėgas. Svarbiausias trukdis, kodėl ankstesnės revoliucijos nesinaudojo šiuo ginklu, buvo koordinacijos problema.

„Nexta“ organizuoja horizontalų, rizomatinį pasipriešinimą, remiasi silpnosios galios instrumentais ir kooperavosi ir su Koordinaciniu komitetu, kuris siekė organizuoti taikias derybas, bet buvo arba ištremtas, arba suimtas, bei dirba kartu su S. Cichanouskajos štabu

Labai sunku susieti visą įvairovę bendra sistema, tam reikalingas patikimas ir nenutrūkstamas abipusio bendravimo šaltinis, kurio diktatorius negalėtų išjungti. Abipusio, nes „Nexta“ šaltiniai be perstojo siunčia informaciją į centrą iš visų mikroorganizacijų ir ta filtruoja ir praneša gautus duomenis visiems, paskirsto juos. „Telegram“ kanalas gali veikti minimaliu G2, tai yra paprasto mobiliojo ryšio režimu.

Revoliucija vyksta ne remiantis „buržujiška“ G5 technologija, kuri lengvai pažeidžiama, o naudojant G2 technologiją, kuri prieinama kiekvienam mobiliajam telefonui. Priešingas horizontaliajam pasipriešinimui kovos principas yra vertikalusis mobilizacinis, kai viena partija, vienas Sąjūdis ir keli jo lyderiai, štabas suburia tautą ir klasę ir ji pakeičia valdantį režimą. Baltarusios ir Sąjūdžio Lietuvoje atvejai technologiniu ir kooperacijos požiūriu yra skirtingi.

Ekonominis frontas ne ką mažiau negailestingas. Lukašenkos galios sistemai išlaikyti reikia labai daug pinigų ir pasitikėjimo bankine sistema. Opozicija dar prieš mėnesį pradėjo žmones labai aktyviai raginti atsiimti indėlius ir paversti juos valiuta, įspėdami, kad prasidėjęs vidinis ekonominis karas sukels Baltarusios rublio ir, galbūt, bankų griūtį. Dauguma piliečių tuo patikėjo ir dar prieš rinkimus nusitiesė didžiulės eilės pirkti valiutos. O turint omenyje, kad ir be protestų Baltarusios bankinė sistema yra giliai pažeista politinio ir ekonominio nepasitikėjimo, ji jau dabar stringa ir, tikėtina, greitu metu grius. Apie tai įspėja „Nexta“ ir Baltarusios partizanai, kaip, beje, ir smulkusis ir vidutinis verslas. Bankams išgelbėti reikės milžiniškos Rusijos finansinės pagalbos, nekalbant jau apie tai, kad jokių skolų Lukašenka Putino režimui negrąžins.

O turint omenyje, kad ir be protestų Baltarusios bankinė sistema yra giliai pažeista politinio ir ekonominio nepasitikėjimo, ji jau dabar stringa ir, tikėtina, greitu metu grius. Apie tai įspėja „Nexta“ ir Baltarusios partizanai, kaip, beje, ir smulkusis ir vidutinis verslas

Dėl mokesčių ekonominiame kare yra viskas aišku: „Nexta“ kviečia nemokėti jokių mokesčių Baltarusios valstybei, slėpti juos, mokėti atlyginimus vokeliuose, vesti dvigubą buhalteriją, atidaryti užsienyje sąskaitas, perkelti įmones į užsienį, nepirkti valstybinių įmonių produkcijos, streikuoti atvirai ar rengiant „itališkus streikus“, kai ateinama į darbo vietą, bet sabotuojamas darbo procesas, imituojama veikla, eikvojant išteklius ir už tai reikalaujant atlyginimų.

O, turint omenyje kiberpartizanų aktyvumą, tikėtina, kad mokestinė sistema taip pat grius. Baltarusios pirkėjai kviečiami kurti alternatyvius turgaus, juodosios rinkos tinklus, kaupti pinigus užsienio valiuta – eurais ir doleriais, esant galimybei, jais ir atsiskaityti. Lietuviškajai teisingumo retorikai toks kalbėjimas, atrodo, yra nepriimtinas, amoralus, tačiau teks su tuo susitaikyti dirbant su Baltarusios partneriais – jie kariauja su savo valstybės aparatu. Šito ekonominio karo A. Lukašenkos aparatas pats vienas negali laimėti, todėl kviečiama Rusija, kad ji apmokėtų karo išlaidas. Skirtingai nuo Krymo, kur rusakalbiai gyventojai buvo lojalūs Rusijos valstybei ir kur nebuvo labai didelio ekonominio sukrėtimo, Baltarusios atveju Rusijai ši ekonominė našta, šis bedugnis maišas, gali būti sunkiai pakeliama, jei ji neokupuos visos Baltarusios ir neįves labai griežtų ekonominės prievartos priemonių.

Lietuva į ekonominį karą taip pat yra įtraukta: Baltarusia ketina blokuoti Klaipėdos uostą nukreipdama savo kalio, azoto trąšų, naftos produktų geležinkelio srautus į Rusijos uostus, nors tai jiems nuostolinga, bet aparatas turi viltį, kad Rusija kompensuos skirtumus. Nesu tikras, kad Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministerija turi kokį nors ekonominio karo planą. Nors kare reikia ne gąsdinti, o gintis ir pulti, vadinasi, turėti strategiją ir taktiką. O juk reikėtų bent jau blokuoti priešiškus Lukašenkos aparato ekonominių subjektų veiksmus ir remti palankius verslus, sudaryti geriausias sąlygas persikelti į Lietuvą.

Lietuva į ekonominį karą taip pat yra įtraukta: Baltarusia ketina blokuoti Klaipėdos uostą nukreipdama savo kalio, azoto trąšų, naftos produktų geležinkelio srautus į Rusijos uostus, nors tai jiems nuostolinga, bet aparatas turi viltį, kad Rusija kompensuos skirtumus

Trečiasis karas yra diplomatinis, čia taip pat prasideda aktyvūs veiksmai ir čia vienos iš pirmaujančių šalių yra Lietuva ir Lenkija. Galima sakyti, kad Lenkija yra „Nextos“ ir kitų medijų forpostas, o Lietuva tapo diplomatinės lyderystės šalimi, kuri inicijuoja daugelį tarptautinių forumų, ir tai vyksta ne be paties Lukašenkos „perdavimo“ – ištremtosios Baltarusios protesto lyderės S. Cichanouskajos pagalbos.

Diplomatinis ir humanitarinis karas tik prasideda. Pagrindinis šio karo iššūkis yra ne tik kovoti prieš diktatoriaus Lukašenkos legitimaciją Europos Sąjungoje, bet ir vieniems ar kartu su Lenkija atverti plačius humanitarinius koridorius pabėgėliams. Nėra laiko laukti, kol bus patikrinti ir perduoti pabėgėlių sąrašai. Kartais Baltarusios aktyvistams ir žurnalistams iškyla valandos ar dienos grėsmė, kad jie bus ne tik suimti, bet gali dingti ar būti užmušti. Todėl manau, reikėtų skubiai atverti visiems jiems bevizį režimą, aiškinantis jų statusą ne Lietuvos ambasadoje Minske, o Lietuvoje, kokiame nors laikiname kontrolės centre, jei tik asmenys neturi tinkamų vizų. Plataus ir be jokių išankstinių sąrašų humanitarinio koridoriaus atvėrimas būtų didelė pagalba Baltarusios piliečiams.

Be to, galėtų būti specialios verslo skatinimo ir švietimo programos, studentų perkėlimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas fondai, kad tas pabėgimas nevirstų idiotišku uždarymu pabėgėlių centruose.

Ketvirtasis frontas yra viešasis saugumas. Su juo dažniausiai ir siejamas taikus protestas ar jėga prieš jėgą. Šiuo metu „Nexta“ ir susiję aktyvistai kviečia burti savigynos būrius, kurių tikslas yra ne jėga kovoti prieš brutalią jėgą, bet užtikrinti tvarką, apsiginti nuo neuniformuotų, bevardžių jėgos struktūrų asmenų veiklos. Jie jau dabar Minsko mikrorajonuose saugo mokyklas, pasitinka moteris ar padeda grįžti mažoms protestuotojų grupėms, nes jas milicija dažniausiai ir užpuldinėja. Vėliau, matyt, bus kuriamas šių „draugovinių“ būrių tinklas, jų koordinacija.

Populiariausi