Nuomonės

2020.08.19 17:02

Rimvydas Petrauskas. Ne Baltarusija, o Baltarusia

Rimvydas Petrauskas, Vilniaus universiteto rektorius2020.08.19 17:02

Revoliucijos dažnai žymi ne tik politinių lyderių ar sistemų pokyčius, bet ir kintančius simbolius, pavadinimus. Kasdienybėje mes pasiduodame įpročiui ir nesureikšminame jų svarbos, bet būtent pasirenkamuose pavadinimuose slypi platus kontekstas, parodantis mūsų požiūrį ne tik į kitus, bet ir savo pačių padėtį pasaulyje.

Lietuvą ir Baltarusią sieja ne tik 679 kilometrų bendros sienos, bet ir maždaug tiek pat metų istorijos. Jau nuo karaliaus Mindaugo laikų Lietuva pradėjo plėstis stačiatikių gyvenamose žemėse, kurios tapo integralia Lietuvos Karalystės, vėliau Didžiosios Kunigaikštystės dalimi. Tų žemių gyventojai buvo vadinami rusėnais, o jų gyvenama teritorija „Rusia“ arba „Lietuvos Rusia“, taip atskiriant nuo „Maskvos Rusios“ valstybės. Istoriškai rusėnai yra dabartinių ukrainiečių ir baltarusių protėviai.

„Baltosios Rusios“ (Alba Russia) terminas atsirado Viduramžių Vakarų Europos raštijoje, ilgą laiką jis buvo tik geografinis (šalia Juodosios ar Raudonosios Rusios), o jo turinys keitėsi. Pirmą kartą terminą „baltarusis“ (graikiška forma, Leucorussus) kaip savivardį panaudojo LDK raštijos veikėjas Saliamonas Risinskis, 1585 m. įsirašydamas į Altdorfo universitetą. Tačiau ilgą laiką tokia tapatybės išraiška liko išimtinė. Tik XVII a. pabaigos pradėjo daugėti Baltarusios termino vartojimo atvejų politinėje ir administracinėje raštijoje, pavyzdžiui, „baltarusiškai teismai“, „baltarusių regimentorius“, Edukacinės komisijos „baltarusiškas departamentas“. Svarbų vaidmenį suvaidino XVII a. įsteigtas Vilniaus vyskupijos teritorinės administracijos vienetas „Baltarusijos sufraganija“ ir kai kurios kitos dvasinės administracijos institucijos. Todėl nestebina, kad XVIII a. pabaigoje įsirašant į popiežiškąją Vilniaus akademiją kai kurie studentai ėmė save vadinti Albo Ruthenus.

LDK buvo ikimodernių laikų vėlyvųjų Viduramžių ir ankstyvųjų laikų valstybė, kurioje politinė tapatybė nesirėmė „tautine idėja“. Tai buvo viešpataujančios dinastijos ir bajorų politinės tautos valstybė, kurioje nesunkiai galėjo integruotis įvairios kilmės ir net skirtingo tikėjimo asmenys. Kaip tik dėl to ši valstybė gali ir turi būti svarbus istorinis paveldas abejoms modernioms tautoms, nes tik jis pozityviai šių tautų atmintis ir tejungia. Svarbu pasiekti konsensusą akademiniu lygiu (kuris skleistųsi plačiau populiariame istoriniame naratyve), kad tautinis LDK istorijos „pasisavinimas“ yra iš esmės klaidingas ir į aklavietę vedantis požiūris.

Todėl verta klausti, ar būtų geriau, kad baltarusių istorinėje atmintyje ir toliau dominuotų sovietinis Antrojo pasaulinio karo mitas, ar kompleksinis vaizdas, kuriame savo vietą rastų ir LDK praeitis?

Ženkliai daliai baltarusių intelektualų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos praeitis yra Baltarusijos „europietiškumo“ ženklas, arba kaip teigia baltarusių filosofas Andrejus Jekadumovas, svarbi dalis „tų kultūrinės tradicijos šukių, kurios sieja ją su Europa ir kurių nepavyktų rasti Rusijos praeityje“. Tai ta europietiška praeities erdvė, kuri paaiškina Lietuvos, o, tikėkimės, netolimoje ateityje ir Baltarusijos dabarties vietą ir ateities siekius.

Negalima nepastebėti pastarųjų metų tendencijos, kad baltarusių istorikai ir archeologai nori adekvačiai dalyvauti ir rasti savo vietą tarptautiniame LDK tyrimų lauke. Archeologiniai Krėvos pilies kasinėjimai, antrolopoginiai tyrimai Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje, Lietuvos ir Baltarusijos istorikų mainų vizitai, muziejų bendradarbiavimas (kaip antai Nacionalinio muziejaus LDK Valdovų rūmai bendradarbiavimas su LDK praeitį akcentuojančiais Nesvyžiaus ir Miro muziejais) – tai tik keli projektai, kurie domina ir jungia abiejų šalių akademines bendruomenes ir gali sulaukti platesnio visuomeninio atgarsio.

Rusijos imperijos ir sovietiniu periodu atsiradęs ir įtvirtintas „Baltarusijos“ pavadinimas keičiamas daugelyje šalių.

Todėl verta klausti, ar būtų geriau, kad baltarusių istorinėje atmintyje ir toliau dominuotų sovietinis Antrojo pasaulinio karo mitas, ar kompleksinis vaizdas, kuriame savo vietą rastų ir LDK praeitis? Neabejoju, kad kuo daugiau baltarusių istorinėje savimonėje bus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, tuo ta šalis bus labiau europietiška. Nepretenduodami į „kultūros nešėjo“ vaidmenį, nežvelgdami iš aukšto į tariamai „jaunesniuosius LDK brolius“, galime, būdami geopolitiškai ir socioekonomiškai palankesnėje pozicijoje, čia jiems padėti. Ne pamokslaudami kaip reikia rašyti istoriją, ne įkyriai primindami „didžiąją Lietuvą“, bet pasakodami apie savo istorinės savimonės patirtį (kaip lietuviai atrado LDK), įtvirtindami adekvatų kalbėjimo apie LDK būdą, ekspertiškai nustatydami LDK paveldo saugojimo taisykles ir principus, kurdami bendrus LDK paveldo (mūrinių pilių, barokinių bažnyčių, žydų sinagogų) sureikšminimo europiniu lygiu projektus.

Rusijos imperijos ir sovietiniu periodu atsiradęs ir įtvirtintas „Baltarusijos“ pavadinimas keičiamas daugelyje šalių. Prieš kelis mėnesius Vokietijos–Baltarusios istorikų komisijos siūlymu daugelyje Vokietijos žiniasklaidos priemonių „Weißrussland“ keičiamas į „Belarus“. Tas pats įvyko ir Švedijoje. Pats metas ir lietuvių kalboje nuo Baltarusijos pereiti prie Baltarusios.

Alternatyviai diskutuojamas „Gudijos“ pavadinimas atrodo mažiau tinkamas dėl kelių priežasčių. Pirma, istoriškai šiuo terminu skirtingu metu buvo vadinami svetimšaliai, rusėnai, rusai, baltarusiai. Tai, kad, pasak „Lietuvių kalbos žodyno“ kai kuriose tarmėse gudais buvo vadinami kaimyninio regiono žmonės (pavyzdžiui, panevėžiečiai taip vadino kupiškėnus) tik patvirtina etimologinę šio žodžio sąsają su nemokėjimu „teisingai kalbėti“: „Šitas gudas ir šnekėt dar nemoka“. Iš to kilo tam tikra neigiama žodžio „gudas“ konotacija lietuviškoje kalbinėje tradicijoje.

Ar tikrai mes norime taip vadinti žmones, su kuriais solidarizuojamės? Todėl siūlau rinktis terminą, kuris artimas pačių baltarusių savivardžiui ir ateina iš mūsų bendros Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinės patirties.

Populiariausi