NASA pristatė planus steigti nuolatinę bazę Mėnulio paviršiuje. Ji bus įkurta trimis etapais. Numatoma, kad žmonės ilgesniam laikui pasilikti galės jau 2032-aisiais. Bazė bus naudojama moksliniams tyrimams ir tikimasi padės pasiruošti ateities misijai į Marsą. Tačiau Jungtinėms Valstijoms ne mažiau svarbu parodyti, kad pirmos įsteigti bazę pajėgios tik jos, kai tokius pat planus turi ir Kinija su Rusija.
Misija „Artemis II“ praėjusio mėnesio pradžioje buvo ankstyva preliudija, prieš Jungtinėms Valstijoms grąžinant žmogų į Mėnulį. O šis išsilaipinimas bus įžanga į dar ambicingesnį planą – ilgalaikį buvimą Mėnulio paviršiuje.
„Bazė Mėnulyje bus namų bazė mūsų „Artemis“ įgulomis. Ji suteiks galimybę likti ilgoms misijoms, išplėstus robotų, žmogiškuosius pajėgumus ir ilgalaikio buvimo Mėnulio paviršiuje perspektyvą“, – sako NASA tyrinėjimų sistemų plėtojimo administratorė Lori Glaze.
20 milijardų dolerių programa statyti bazę Mėnulio Pietų ašigalyje paskelbta kovą. Antradienį pristatyti konkretūs planai, kaip tai bus įgyvendinama.
„Suskirstėme programą į tris etapus. Pirmasis jau prasidėjo. Nuo dabar iki 2029-ųjų dirbsime, kad kelionės į Mėnulio paviršių taptų patikimu procesu“, – teigia Bazės Mėnulyje programos vadovas Carlosas Garcia-Galanas.
Per pirmąjį etapą tikimasi Mėnulyje nusileisti 21 kartą. Į Žemės palydovo paviršių bus pristatyti pilotuojami ir autonominiai mėnuleigiai, kiti kroviniai. Bus bandoma, kuri technika veikia Mėnulio paviršiuje.
„Bazė Mėnulyje bus pirmoji privačiai finansuota nusileidimo Mėnulyje misija. „Blue Origin“ nusileidimo modulis „Mark One“ į Šakltono kraterį – strateginę vietovę Mėnulio Pietų Ašigalyje – pristatys daug krovinių“, – tikina NASA vadovas Jaredas Isaacmanas.
Per antrąjį etapą prasidės nuolatinės infrastruktūros Mėnulyje statybos, įskaitant nedidelio atominio reaktoriaus ir saulės kolektorių energijai generuoti. Per šį etapą bazė sulauks ir pirmųjų gyventojų – bet tik trumpam laikui.
„Tikimės, kad bent jau šioks toks gyvenimas Mėnulyje taps įmanomas antrajame etape, pasitelkus hermetišką mėnuleigį. Astronautai galės nusileisti su žmonėms pritaikytu moduliu ir persėsti į hermetišką mėnuleigį – dirbti ir tyrinėti Mėnulį trumpalaikėje perspektyvoje“, – sako Bazės Mėnulyje programos vadovas.
Ilgesnį buvimą NASA tikisi užtikrinti jau 2032-aisiais. Taip Jungtinės Valstijos pralenktų Kiniją ir Rusiją, kurios sieks kartu pastatyti savo bazę Mėnulyje iki 2035-ųjų. Pekino iškeltas tikslas pasiųsti žmogų į Mėnulį jau 2030-aisiais irgi atsilieka nuo Amerikos ambicijos tą padaryti dvejais metais anksčiau.
Bet skeptikai klausia, pagal ką Jungtinės Valstijos nustatė būtent tokį terminą – pagal realias galimybes, pagal geopolitinį išskaičiavimą ar pagal Donaldo Trumpo kadencijos trukmę?
„Įsmeigsime vėliavą Mėnulyje ir vėl. Tik šįkart nepaliksime tik pėdsakų. Pradėsime nuolatinį buvimą ir sieksime pajudėti Marso link. Tai tiesiog užgniauš kvapą. Labai to laukiu. Tikiuosi, kad dar būsiu čia, bet greičiausiai nespėsime to padaryti“, – teigia D. Trumpas.
Kosmoso lenktynės tarp Amerikos ir Kinijos tampa vis panašesnės į tas, kurios vyko per Šaltąjį karą. Vašingtonas ir Pekinas į Mėnulį skuba ne tik tyrinėti, bet ir parodyti, kas pirmauja čia – Žemėje.
