Iki šiol senieji Žagarės gyventojai prisimena prieš Antrąjį pasaulinį karą Vilniaus g. 7 pažymėtame name gyvenusius Abraomą ir Rachelę Lemchenus. Trečiame 20 a. dešimtmetyje jie buvo vieni iš stambiausių miesto verslininkų.
Tuo metu jiems priklausė šiame name veikusios vilnos karšyklos, dažyklos ir audimo dirbtuvės.
Abu Lemchenai buvo vietinių itin gerbiami dėl savo labdaringos veiklos. 1931 m. vykstant savivaldybės rinkimams, Abraomas buvo išrinktas Žagarės miesto tarybos nariu.
Tuo metu kai abu Lemchenai aktyviai dalyvavo Žagarės bendruomenės gyvenime, jauniausias jų sūnus Chackelis (Chatzkel) mokslus krimto Kaune, Lietuvos universitete (vėliau jis pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu).
Chackelis Lemchenas gimė 1904 m. balandžio 21 d., Šiaurės Lietuvoje esančiame Papilės miestelyje. 1915 m. „evakuojant“ žydus iš Kauno gubernijos, visa šeima buvo priversta pasitraukti į Rusijos gilumoje esančią Penzą.
1921 m. Lemchenų šeima sugrįžo į Lietuvą ir įsikūrė Žagarėje. Būdamas devyniolikos Chackelis pradėjo studijas Lietuvos universiteto Humanitariniame fakultete. Nuo pat studijų pradžios jaunasis Lemchenas pasižymėjo kaip gabus ir kruopštus studentas.
Universitete jį labiausiai patraukė bendrosios lietuvių kalbos kursas, kuriam vadovavo profesorius Jonas Jablonskis (1860-1930). Pastebėjęs jaunuolio gabumus ir įvertinęs puikų jo lietuvių kalbos išmanymą, profesorius pakvietė jį dirbti savo asistentu. Sykį Jablonskis savo kursui uždavė kirčiavimo užduotį ir negalėjo atsistebėti, kad žydas Lemchenas ją atliko be klaidų.
Tarpukariu Lemcheną labiausiai domino jidiš kalbos lietuviškasis dialektas. Šio tyrimo rezultatus apibendrinanti studija „Lietuvių kalbos įtaka Lietuvos žydų tarmei. Lietuviškieji skoliniai“, išleista jau sovietmečiu – 1970 m. Ši knyga iki šiol laikoma svarbia jidiš kalbos tyrinėjimų studija.
Šis mokslininkas buvo ir vienas pirmųjų Lietuvos žydų kultūros tyrimų iniciatorių. Dar 1938 m. jis dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje į Pakruojį. Jos metu Lemchenas ištyrė ir aprašė šio miesto medinės sinagogos interjerą, puošybos detales, aiškino jų mitologines reikšmes.
Holokausto metu Lemchenas su šeima atsidūrė Kauno gete, kuriame per 1944 m. vaikų akciją neteko abiejų sūnų. Panaikinus getą Chackelis buvo išsiųstas į Dachau koncentracijos stovyklas.
Sugrįžęs jau į Sovietų Lietuvą jis apsigyveno Vilniuje, kuriame tik po gerų metų susitiko su iš Štuthofo koncentracijos stovyklos sugrįžusia, sunkiai sergančia savo žmona Ela. Vilniuje Lemchenas dirbo redaktoriumi bei vertėju, bet labiausiai pasižymėjo kaip daugelio žodynų sudarytojas. Iš jų pats svarbiausias buvo rusų–lietuvių kalbų žodynas (1982–1985), už kurį jam ir kitiems autoriams 1987 m. suteikta Lietuvos TSR valstybinė premija. 1994 m. už indėlį į Lietuvos kultūrą ir mokslą Lemchenui įteiktas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino IV–ojo laipsnio ordinas.
Lemchenas mirė 2001 m. lapkritį, sulaukęs 97–erių metų amžiaus. Jis aktyviai ir atsakingai dirbo iki paskutiniųjų savo gyvenimo dienų. Gyvenimo pabaigoje jis buvo laikomas vienu iš geriausių, kompetentingiausių lituanistikos specialistų visoje Lietuvoje.
2000 m. apie Chackelį Lemcheną australų filmų gamybos įmonė Change Focus Media sukūrė dokumentinį filmą „Dėdė Chackelis“. Jį pasižiūrėti galima čia.
--
Žydų kultūros paveldo kelio asociacija
Tekstai publikuojami bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Jie skirti paminėti 2020-uosius metus, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Daugiau istorijų apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą galima rasti programėlėje Discover Jewish Lithuania
