Nuomonės

2020.05.24 13:03

Įkvepianti Šimaitės istorija: išgelbėtos žydų gyvybės, koncentracijos stovyklos ir patirti kankinimai

Žydų kultūros paveldo kelio asociacija2020.05.24 13:03

Pasaulio tautų teisuoliais yra pripažįstami nežydai, kurie rizikuodami savo gyvybėmis ir nesitikėdami jokio atlygio nuo mirties gelbėjo žydus Antrojo pasaulinio karo metu. Iš viso pripažintų Pasaulio tautų teisuolių šiuo metu yra beveik 30 tūkstančių, beveik 900 iš jų – lietuviai. Viena jų buvo Ona Šimaitė (1894-1970).

O. Šimaitė gimė Akmenėje, vėliau gyveno ir mokėsi Rygoje, o per Pirmąjį pasaulinį karą su tėvais buvo pasitraukusi į Rusiją ir grįžo į Lietuvą tik 1922 m. Kaune O. Šimaitė dirbo žydų pradžios mokykloje, vėliau – Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekoje. 1940 m. ji persikėlė į Vilnių ir tapo Vilniaus universiteto bibliotekos Senų spaudinių skyriaus vedėja, o vėliau vadovavo katalogų skyriui.

Jos darbas tapo pretekstu lankytis Vilniaus gete. Nacių administracijai leidus, O. Šimaitė eidavo į getą neva susigrąžinti bibliotekos knygų, tačiau iš tikrųjų ji visais būdais mėgino padėti gete gyvenusiems žydams.

Į getą ji nešdavo maisto ir buitinių reikmenų, o gavusi ginklų ir šaudmenų juos perduodavo geto pasipriešinimo kovotojams. Ji taip pat buvo ir geto ryšininke su išoriniu pasauliu – išnešdavo ir įnešdavo įvairios korespondencijos, prisidėjo ir prie žydų raštijos gelbėjimo – iš geto išnešdavo vertingos archyvinės medžiagos, knygų (išsaugojo Abraomo Suckeverio kūrybą), kurias vėliau slėpė aplink jus esančiuose pastatuose.

Tačiau didžiausiu jos nuopelnu tapo tiesioginis gyvybių gelbėjimas. Už geto ribų O. Šimaitei pavykdavo gauti nelegalių pasų ir surasti slėptuvių. Dešimtys slapčia iš geto jos išvestų ar išneštų vaikų karą praleido slapstydamiesi ir taip išgyveno Holokaustą. Pati O. Šimaitė pasakojo – „žūsta vienas po kito mano geriausi prieteliai. Gėda gyventi, gėda turėti pastogę, gėda turėti galimybę nusiprausti ir t. t., kada tūkstančiai žmonių ne tik tokių minimalių galimybių nebeturi, bet kai Damoklo kardas kaba ant jų galvų, kada kiekvienas gali tyčiotis ir kankinti, kas netingi... Man dirbant universitete visi, pradedant rektoriumi, baigiant sargais, visi susirūpino žydų padėtimi.“

Už tokią veiklą pati O. Šimaitė neabejotinai būtų sulaukusi kankinimų ir mirties bausmės. Jos dažnas lankymasis gete kėlė įtarimus ir ji tris kartus buvo suimta, tačiau su universiteto darbuotojų pagalba, būdavo paleidžiama.

Likus kelioms dienoms iki geto likvidavimo 1943-ųjų rugsėjį, O. Šimaitė iš geto išvedė dešimtmetę mergaitę. Vėliau už tai buvo įskųsta ir 1944 m. pavasarį dar kartą suimta. Keliolika dienų kankinta slaptosios nacių policijos (gestapo), O. Šimaitė neišdavė nei jai talkinusių žmonių, nei slėptuvių vietų. Jai buvo paskirta mirties bausmė. Tačiau dar kartą O. Šimaitę gelbėjo universiteto darbuotojai – papirkus pareigūnus pavyko sušvelninti bausmę ir ji atsidūrė koncentracijos stovykloje Dachau, vėliau – kitoje stovykloje Elzase-Lotaringijoje. Po kelių mėnesių ji buvo išlaisvinta.

Vienas garsiausių Vilniaus geto kovotojų, Aba Kovneris, sakė – „jei yra žemėje bent dešimt cadikų (teisuolių), tai Ona Šimaitė neabejotinai yra viena iš jų.“

Po karo O. Šimaitė gyveno Paryžiuje. Kelis metus šeštojo dešimtmečio pradžioje ji praleido ir Izraelyje, kur ją prisikvietė Tania Wachsman, viena iš O. Šimaitės dėka išgyvenusių Vilniaus geto kalinių. Izraelyje Pasaulio tautų teisuolė buvo sutikta, kaip ji pati įvardino, lyg pasakiška karalienė.

Gyvendama Prancūzijoje, O. Šimaitė ir toliau rūpinosi „žmonėmis už sienos“. Šįkart jos darbas nebuvo toks pavojingas ir gal ne toks kilmingas, tačiau ypatingai svarbus už „geležinės uždangos“ likusiems draugams Lietuvoje – O. Šimaitė jiems siųsdavo Sovietų Sąjungoje draudžiamą ar cenzūruojamą literatūrą, kurią dažnai pati perrašydavo ranka.

O. Šimaitės vertybės, drąsa ir atsidavimas išlieka neįkainojama pamoka visiems.

--

Žydų kultūros paveldo kelio asociacija

Tekstai publikuojami bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Jie skirti paminėti 2020-uosius metus, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Daugiau istorijų apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą galima rasti programėlėje Discover Jewish Lithuania.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.