Nuomonės

2020.04.05 08:25

Broliai Feinbergai ir tekstilės fabrikas „Klaipėda“

Žydų kultūros paveldo kelio asociacija2020.04.05 08:25

Iš šio nedidelio pastato tarpukariu buvo valdoma darbuotojų skaičiumi didžiausia įmonė Klaipėdoje – tekstilės fabrikas „Klaipėda“. Fabriką įkūrė Feinbergų šeima.

Feinbergai (arba Fainbergai) – kadaise Palenkėje, Žemaitijoje, Baltarusijoje paplitusi litvakų pavardė. Klaipėdoje tarpukariu stambiais pramonininkais tapę Feinbergai XIX–XX a. sandūroje gyveno Jurbarke ir buvo tenykščio religingo žydo Zalkindo Feinbergo ir parduotuvės savininkės Hayah-Tovah vaikai. Kaip atsirado jų idėja plėtoti tekstilės verslą Klaipėdoje, nežinome. Aišku tik tai, kad 1925 m. prekybininkas Abrahamas Feinbergas iš Palumpių, Pagėgių apskr., jo žmona Feige (arba Feicza), Palumpių dvaro savininkas Leibas Feinbergas, o taip pat prekybininkai Schmerelis ir Rafaelis Feinbergai iš Kauno įsteigė AB Tekstilės fabrikas „Klaipėda“ – pirmąją medvilnės pramonės įmonę Lietuvoje.

Pradėję verslą turėdami 50 darbininkų, 1930 m. fabrikantai Feinbergai jau turėjo apie 400, 1935 m. – apie 900, o 1938 m. – apie 1600 darbuotojų, paversdami savąjį tekstilės fabriką stambiausia šio profilio gamykla Lietuvoje ir didžiausia darbuotojų skaičiumi įmone Klaipėdoje.

Fabrikas gamino aukštos kokybės vilnonius, pusvilnonius audinius, pigesnius medvilnės audinius, vilnones medžiagas, siūlus. Produkciją, atpažįstamą iš dviejų arkliukų prekės ženklo, realizavo daugiausia Lietuvoje, gyventojams, kariuomenei, policijai. Eksportavo tik nedidelę dalį ir tik kurį laiką (daugiausia į TSRS), mat eksportą ilgainiui ėmė varžyti įvairūs prekybiniai ir valiutiniai suvaržymai. Ne tik Lietuvoje, bet ir Paryžiuje bei Londone fabriko gaminiai buvo apdovanoti aukso medaliais. Jis buvo aprūpintas moderniausia to meto Europoje įranga, pirkta Didžioje Britanijoje.

Pradėję verslą Klaipėdoje, Feinbergai iš anksto numatė įmonės plėtros perspektyvas, tad įsigijo didelį žemės sklypą buvusio Joniškės dvaro valdose, prie Malūnų tvenkinio. Čia plėtė gamybą ir rekonstravo fabriką, 1934 m. pastatydami nuosavą verpyklą, išvadavusią fabriką nuo priklausomybės nuo verpalų importo iš užsienio. Įmonė buvo parengusi didžiulį plėtros projektą, numatė specialios darbininkų kolonijos statybą fabriko prieigose. Realizuota buvo tik dalis šių sumanymų, įskaitant dviejų naujų cechų statybą į vakarus nuo Malūnų tvenkinio.

Iš visų Feinbergų įmonės valdybos nariais iš pradžių tapo trys broliai: Abrahamas, Schmerelis ir Rafaelis. Pastarasis nuo fabriko reikalų, regis, kuriam laikui buvo nutolęs. Staiga susirgęs Schmerelis Feinbergas mirė 1931 m., būdamas vos 36 metų amžiaus (g. 1894) ir palikdamas našlę Friedą. Tuomet Rafaelis vėl aktyviau įsitraukė į įmonės reikalus, talkindamas Abrahamui, kuris formaliai visą laiką liko fabriko direktoriumi.

1938 m. rudenį Abrahamas, susirūpinęs šeimos saugumu, išsiuntė savo žmoną Feigę į Angliją, kur tuo metu studijavo judviejų sūnus Siegmundas. Pats Abrahamas, Vokietijai aneksuojant Klaipėdos kraštą, persikėlė į Kauną, bet dar tais pačiais metais irgi sugebėjo išvykti į Londoną pas šeimą. Tiesa, ten po kelių mėn. jisai mirė nuo skrandžio vėžio.

Svarbiausias brolių Feinbergų kūrinys – tekstilės fabrikas „Klaipėda“ – kartu su dviem mažesnėmis įmonėmis pavertęs šį miestą tekstilės pramonės centru Lietuvoje, pačioje 1939 m. pradžioje buvo pusvelčiui parduotas. Gamyba jame nebuvo nutraukta ir Antrojo pasaulinio karo metais, kai fabriko korpusuose veikė valstybės įmonė Klaipėdos tekstilės fabrikas Nr. 1, be kita ko, perdirbusi Aušvice konfiskuotus drabužius.

Pokariu apgriautoje įmonėje ėmė veikti „Trinyčių“ tekstilės kombinatas. 1993 m. tapęs privataus kapitalo įmone, po kurio laiko jis bankrutavo. Buvę įmonės pastatai į vakarus nuo Malūnų tvenkinio 2008–2009 m. sulyginti su žeme; seniausių įmonės korpusų šiauriau tvenkinio belikę griuvėsiai. Didžiulį fabriką šiandien primena tik šis, buvęs administracinis fabriko pastatas.

Tekstai publikuojami bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu ir Žydų kultūros paveldo kelio asociacija. Jie skirti paminėti 2020-uosius metus, kurie Lietuvos Respublikos Seimo yra paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais. Daugiau istorijų apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą ir paveldą galima rasti programėlėje Discover Jewish Lithuania http://discoverjewishlithuania.com/