Nuomonės

2020.03.25 08:40

Marius Laurinavičius. Humanitarinė pagalba ar politinis Trojos arklys?

Marius Laurinavičius, Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas2020.03.25 08:40

Kol Lietuvos dar nebuvo pasiekusi COVID-19 pandemijos sukeltos pasaulinės krizės banga, Lietuvos žiniasklaida manęs net ne vieną kartą buvo spėjusi paprašyti komentaro, ar galime sulaukti Rusijos kišimosi į rudenį numatytus Seimo rinkimus. Mano atsakymas buvo, kad tokio kišimosi, kaip matėme JAV ar Prancūzijoje, tikriausiai neišvysime. Tačiau reikia būti budriems dėl kitokių kišimosi formų. 

Visai tikėtina, kad vieną tų „kitokių“ kišimosi formų matome būtent dabar – krizės sąlygomis. Tik atslenka ji (bent jau oficialiai) ne iš Rusijos, o iš Kinijos. Ir yra vadinama „humanitarinės pagalbos“ vardu.

Kalbu apie praėjusią savaitę Lietuvą iš Kinijos pasiekusią humanitarinės pagalbos siuntą. Dėl jos džiūgavo Lietuvos vyriausybės nariai, žinią transliavo kone visa šalies žiniasklaida, o ypač ją reklamavo šią siuntą ir atgabenusi bendrovė „Avia Solutions Group“.

Taip, tai ta pati bendrovė, kurios vardas dar labai neseniai mūsų šalyje skambėjo visiškai kitokiame kontekste. Mat buvo kilęs tikrai nemažas skandalas dėl to, kad Vilniaus oro uoste netikėtai pastebėtas Rusijos kišimosi į kitų šalių reikalus simboliu jau senokai laikomo Jevgenijaus Prigožino lėktuvas. O Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas viešai pripažino, kad, „į Vilnių J. Prigožino lėktuvas nusileido remontui į vieną iš kompanijų, priklausančių verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamai aviacijos grupei „Avia Solutions Group“.

Galima būtų priminti ir daugiau faktų apie tai, kaip būtent ši bendrovė kompetentingų Lietuvos institucijų sieta net su grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Tačiau šį kartą svarbiausia tikrai ne tai. Beje, net ir tiems, kurie mano, kad krizės sąlygomis nesvarbu, kas ir iš kur atgabena pagalbą, siūlyčiau neskubėti piktintis mano noru tai paanalizuoti. Ir perskaityti šį komentarą iki galo.

Pradėkime nuo Kinijos. Bet tikrai ne nuo kokių nors emocinių pačios šios šalies vertinimų, o nuo to, ką konkrečiai apie Kinijos humanitarinę pagalbą atskleidžia tarptautiniai tyrimai. Pirmiausia – nuo citatos: „Kinijos požiūris į humanitarinę pagalbą fundamentaliai skiriasi nuo tradicinių humanitarinės pagalbos veikėjų – nuo konceptualizavimo iki pagalbos pristatymo.“

Panašu, kad „Huawei“ vis dar laukia, kad jai bus leista plėtoti 5G ryšį ir Lietuvoje, kaip Kinijos ambasadorius laukia, kad jos šalies investicijos bus pakviestos į Klaipėdos uostą.

Tai teiginys iš 2019 m. gruodį pasirodžiusios studijos, skirtos Kinijos vaidmeniui pasaulinėje humanitarinės pagalbos sistemoje analizuoti. Citatą būtent iš šios studijos pasirinkau tik todėl, kad ją kartu su Humanitarine patarėjų grupe ir Tarptautine savanorių agentūrų taryba paskelbė ir pati Kinija, tiksliau, vienas Pekino universitetų.

Kuo ta Kinijos humanitarinės pagalbos politika skiriasi nuo kitų? Pirmiausia ne vienas tarptautinis tyrimas apie Kinijos humanitarinės pagalbos politiką pabrėžia tą patį – pagrindinis faktorius, apibrėžiantis Kinijos humanitarinę pagalbą, yra jos diplomatiniai interesai šalyje, kuri tą pagalbą gauna.

Kinija net neslepia, kad humanitarinė pagalba yra jos užsienio politikos dalis ir tarnauja šios politikos interesams. Tačiau dar vienas įrodymas, kad ją lemia net ne paprastas Kinijos įvaizdžio kūrimo interesas, yra Pekino politika humanitarinę pagalbą teikti dvišalių susitarimų su kitų šalių vyriausybėmis pagrindu, o ne per tarptautines organizacijas ir fondus. Juo labiau Kinija nelinkusi prie savo humanitarinės pagalbos teikimo prileisti nevyriausybinių organizacijų, ką paprastai daro kitos humanitarinės pagalbos teikėjos.

Garsi Kinijos humanitarinės pagalbos ir taikos palaikymo misijų tyrinėtoja japonė Miwa Hirono net ne visuomet sutinka, kad Pekino sprendimus dėl humanitarinės pagalbos lemia vien paprastas troškimas didinti savo įtaką pasaulyje. Tačiau ir ji savo tyrimuose nurodo, kad Kinijos humanitarinė pagalba yra susijusi su „trimis nacionalinių interesų aspektais: diplomatiniais interesais, tarptautine reputacija ir netiesioginiais ekonominiais bei komerciniais interesais“.

„Netiesioginius ekonominius ir komercinius interesus“ šiuo atveju, ko gero, verta itin įsiminti. Juo labiau kad kiti tyrinėtojai, bent jau pastaraisiais metais, pastebi Kinijos humanitarinės pagalbos ryšį su garsiąja „Juostos ir kelio“ iniciatyva, kuri jau seniai laikoma paprasčiausiu Kinijos geopolitinės įtakos, o ne vien ekonominiu projektu.

Tai, kad šios pasaulinės krizės akivaizdoje Kinija savo humanitarinę pagalbą ypač sutelkė į Italiją, kuri anksčiau oficialiai prisijungė prie „Juostos ir kelio“ projekto, nors ir netiesiogiai, patvirtina minėtas išvadas. Be to, pasaulyje jau įsitvirtino ir „kaukių diplomatijos“ terminas, kuriuo apibūdinamos Kinijos pastangos politiniams tikslams pasitelkti humanitarinę pagalbą pasaulinės krizės akivaizdoje.

Žinant visa tai, tiesiog būtina Kinijos Lietuvai siunčiamą humanitarinę pagalbą įvertinti šiame kontekste.

Ir vėl pradėsiu nuo citatos: „Bet mes laukiame – labai kantriai laukiame – Lietuvos bei Klaipėdos sprendimo ir kvietimo dalyvauti šiame projekte.“ Taip Kinijos ambasadorius Shen Zhifei kalbėjo apie galimas jo šalies investicijas ne į bet ką, o į Klaipėdos uostą. Ir, pabrėžiu, kalbėjo ne kada nors 2016 metais, kai ir Lietuvos vyriausybė svaigo nuo idėjų oficialiai prisijungti prie „Juostos ir kelio“ projekto, o 2020 metų sausį.

Dar verta priminti, kad Klaipėdos uostas „Juostos ir kelio“ projekto kontekste Kiniją domino nuo pat pradžių. Ir netgi kai kuriose galimybių studijose buvo įvardytas kaip vienas investicijų taikinių.

O tam, kad paveikslas taptų dar aiškesnis, galiu priminti, kad būtent „Avia Solutions Group“ ir dabar jai dirbantis buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas net viešai reklamavo „Juostos ir kelio“ projektą (tiesa, vadindami jį „šilko keliu“) Lietuvoje.

Negana to, V. Ušackas ir „Avia Solutions Group“ net šios labdaros kontekste reklamavo ir kitą Kinijos projektą, dėl kurio nemažai nerimo net ir nacionalinio saugumo prasme kyla visame Vakarų pasaulyje. Tai bendrovė „Huawei“ ir jos noras vykdyti 5G ryšio diegimo projektus. Taip pat ir Lietuvoje.

Panašu, kad „Huawei“ vis dar laukia, kad jai bus leista plėtoti 5G ryšį ir Lietuvoje, kaip Kinijos ambasadorius laukia, kad jos šalies investicijos bus pakviestos į Klaipėdos uostą.

Ir staiga – minėta Kinijos „humanitarinė pagalba“ Lietuvai, kurią, kaip minėjau, būtina įvertinti bendros Kinijos humanitarinės pagalbos politikos kontekste. Maža to, kokia staigmena – prie šios „humanitarinės pagalbos“ demonstratyviai prisideda „Huawei“, o „Avia Solutions Group“ ją reklamuoja.

O jeigu dar prisiminsime artėjančius rinkimus ir tai, kad, kol kas nepasisekus įtvirtinti Kinijos interesų Lietuvoje, Pekinas tikrai gali dairytis ir į juos?

Nesate girdėję apie Kinijos kišimąsi į rinkimus? Tuomet pasidomėkite Taivano ir kitų Pietryčių Azijos valstybių patirtimi. Arba įspėjimais, kuriais dalijasi ne tik ekspertai, bet ir JAV žvalgybos, kad į JAV rinkimus ketina kištis ne vien Rusija, bet ir Kinija.

Šiame kontekste įdomus ir dar vienas sutapimas. Pekino „humanitarinės pagalbos“ Lietuvai kontekste skambančios „Avia Solutions Group“ vadovas G. Žiemelis, kaip esu atskleidęs anksčiau, kontaktus su Kinijos atstovais mezgė net būdamas oficialios Rusijos delegacijos narys.

Kaip galėjo atsitikti, kad Lietuvos pilietis tapo oficialios Rusijos delegacijos nariu, G. Žiemelis iki šiol nepaaiškino. Tačiau apie tai, kad Rusija ir Kinija pastaruoju metu yra sudariusios tam tikrą sąjungą prieš Vakarus, kalba viso pasaulio ekspertai. Maža to, net šios pasaulinės krizės kontekste pastebimas Rusijos ir Kinijos dezinformacijos kampanijų koordinavimas ar bent jau dažnas sutapimas.

O dabar pagalvokime, ar gali sutapti Rusijos ir Kinijos interesai Lietuvoje. Tikiuosi, nepamiršote, kad Kinija ir Rusija yra vykdžiusios net bendras karines pratybas Baltijos jūroje.

O kas atsitiktų, jei „Huawei“ technologijų pagrindu būtų plėtojamas 5G ryšys Lietuvoje? Dabar tai jau nėra jokia paslaptis: jeigu reikėtų paaiškinti supaprastintai, tokiu atveju tiesiog tektų pamiršti net viltį, kad kada nors Lietuvoje bus dislokuoti JAV kariai. Amerikos atstovai apie tai yra įspėję visiškai nedviprasmiškai. Dėl galimų Kinijos investicijų Klaipėdos uoste tokio nedviprasmiško įspėjimo gal ir nebuvo, bet rezultatas, manau, būtų tas pats.

Vis dar nesuprantate, kaip gali būti susiję tie bendri Rusijos ir Kinijos interesai, artėjantys rinkimai, ta „humanitarinė pagalba“ ir „Huawei“? Lietuvoje ir dabar netrūksta nei politikų, nei verslininkų, kurie linkę ginti Kinijos investicijas Lietuvoje ir neigti galimas grėsmes. Neabejotina, kad Kinija suinteresuota, jog ne tik jos įvaizdis, bet ir tokių politikų bei verslininkų pozicijos Lietuvoje po artėjančių rinkimų sustiprėtų. Ar suinteresuota tuo Rusija? Manau, kad atsakymas aiškus.

O kas atsitiktų, jei „Huawei“ technologijų pagrindu būtų plėtojamas 5G ryšys Lietuvoje? Dabar tai jau nėra jokia paslaptis: jeigu reikėtų paaiškinti supaprastintai, tokiu atveju tiesiog tektų pamiršti net viltį, kad kada nors Lietuvoje bus dislokuoti JAV kariai.

Ar gali Kinija kartu su Rusija tai pasiekti? Tikriausiai priklausys tik nuo mūsų. Tačiau aš niekaip negaliu pamiršti ir dar vieno sutapimo. G. Žiemelis, kuris, kaip jau priminiau, būdamas oficialios Rusijos delegacijos narys, mezgė ryšius su Kinijos atstovais, viešai teigia, kad atsiriboja nuo politikos. Atsiriboja tiek, kad net negali pasakyti, kam priklauso Krymas.

Tačiau atrodo, kad tas pats G. Žiemelis, taip pat būdamas verslininkas, kaip ne kartą pasakojo kažkada net Seimo pirmininku buvęs Arūnas Valinskas, anksčiau tiek kišosi į Lietuvos politiką, kad net suskaldė Tautos prisikėlimo partiją. Maža to, ši partija kurį laiką net būstinę buvo įkūrusi G. Žiemelio įmonei priklausiusiose patalpose. Tad ar galime tikėti, kad dabar į politiką jis nesikiša arba jau daugiau tikrai nesikiš? Ypač žinant šio asmens ryšius?

Visa tai, žinoma, tik galimų grėsmių kontekstas, kuriame, mano manymu, reikia vertinti minėtą Kinijos „humanitarinę pagalbą“ Lietuvai. Tačiau esu įsitikinęs, kad šis kontekstas – tikrai svarbus ir vertas dėmesio bei analizės. Ir istoriją apie Trojos arklį, ko gero, prisiminti taip pat verta.

O pabaigoje tik priminsiu, kad įkandin Kinijos „humanitarinę pagalbą“ Italijai jau pasišovė teikti ir Rusijos armija. Ar džiaugtumėmės tokia pagalba ir Lietuvoje?