Ar kada nors fantazavote, kaip gaunate aukščiausią savo veiklos srities apdovanojimą? Ką pasakytumėt į jus sužiurusiai milijoninei miniai? Man itin gražu, kai bet kokį apdovanojimą ant scenos atsiimantis žmogus pirmiausiai padėkoja savo mamai.
Dar gražu, kai didelį sekėjų skaičių turintis ar akimirkai mikrofoną gavęs asmuo savo balsą panaudoja kilniam tikslui, o ne vien savireklamai. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – kasmetiniai „Oskarų“ statulėlių teikimo apdovanojimai.
Turbūt įsimintiniausia buvo viena iš paskutiniųjų renginyje nuskambėjusi geriausio aktoriaus apdovanojimą pelniusio Joaquino Phoenixo kalba, kurioje jis prabilo apie sisteminį silpnesniųjų išnaudojimą, paminėdamas rasizmą, lytinį diskriminąvimą ir gyvūnų teises.
Svarbus faktas, kad pirmą kartą „Oskarų“ teikimo metu simfoniniam orkestrui dirigavo moteris.
Veganas J. Phoenix‘as, pasinaudodamas proga, pasauliui priminė, kad akivaizdus sisteminio išnaudojimo pavyzdys yra gyvulininkystės industrija, kuomet karvė per prievartą yra apvaisinama, o vėliau iš jos be gailesčio atimamas jauniklis tik tam, kad žmonės turėtų pieno į savo dribsnius.
Žinoma, čia jo prakalbą rašau gerokai sutrumpindama ir supaprastindama – tikrai verta pasižiūrėti visą vaizdo įrašą. Akivaizdžiai besijaudinęs aktorius kalboje pagerbė savo mirusį brolį aktorių Riverą Phoenixą.
Auditoriją Joaquiną Phoenixą įkvėpė ne tik savo kalba, bet ir tuo pačiu smokingu, kurį vilkėjo eidamas į visus kitus pastaruoju metu vykusius apdovanojimus. Šitaip pasielgė ne jis vienas – #repeatdress judėjimu patikėjo ir pakartotinai tas pačias sukneles apsivilko aktorės Jane Fonda, Elisabeth Banks, „Huffington Post“ vyr. redaktorė Arianna Huffington, šitaip savo drabužiais išreikšdamos palaikymą vartojimo mažinimui ir tvariai madai.
Jau pačioje apdovanojimų pradžioje komedijų aktoriai Steve‘as Martinas ir Chrisas Rockas subtiliai juokaudami pasauliui priminė apie rasizmą ir tai, kad šiemet „Oskarams“ nominuotas tik vienas juodaodis aktorius.
Tačiau labiau nei apie aprangą norisi pakalbėti apie „Oskarų“ ceremonijos laureatų ir pranešėjų išreikštas pažiūras. Apskritai bežiūrint renginį man galvoje nuolat skambėjo Johno Lennono daina „Imagine all the people…“ apie taikoje ir harmonijoje gyvenančius žmones, nes būtent tokio pasaulio, bent jau savo kalbomis, panašu, trokšta Holivudas.
Jau pačioje apdovanojimų pradžioje komedijų aktoriai Steve‘as Martinas ir Chrisas Rockas subtiliai juokaudami pasauliui priminė apie rasizmą ir tai, kad šiemet „Oskarams“ nominuotas tik vienas juodaodis aktorius. Vėliau „Ledo šalis 2“ animaciniam filmukui skirtą dainą „In to the Unknown” („Ten, kur nežinia“) Idina Menzel atliko drauge su kitomis devyniomis „Elzomis“, dainavusiomis skirtingomis kalbomis – tai buvo moterys, savo šalyse įdainavusios minėto filmuko dainas. Gaila, kad tarp jų nepamatėme lietuvaitės Girmantės Vaitkutės, tačiau graži pati idėja pasikviesti kitatautes, taip tarsi parodant pasaulinę vienybę bent jau pasakos kontekste.
„Ledo šalis 2” išversta į 41 kalbą, šiuo metu Youtube kanale galima pamatyti „In to the Unknown“ vaizdo klipą, kuriame ši daina pakaitomis atliekama dvidešimt penkiomis kalbomis.
Suknelės pasimiršta, o užgauliojimai ir lėkšti nusišnekėjimai įsimena ilgam.
Trumpojo filmo kategorijos nominantų ir laureato paskelbti atėjo aktoriai Shia LaBeouf ir Zackas Gottstagenas – pastarasis tapo pirmuoju dauno sindromą turinčiu pranešėju „Oskarų“ teikimo istorijoje. Tiesa, po apdovanojimų pasigirdo kaltinimų, kad aktorius Shia LaBeouf neva scenoje šaipęsis iš savo kolegos dauno sindromą turinčio Z. Gottstageno, tačiau neįgalaus vaikino mama kategoriškai paneigė tokias spekuliacijas.
Už trumpąją animaciją „Oskarą“ pelniusio filmuko „Hair Love“ kūrėjai Matthew A. Cherry ir Karen Rupert Toliver savo padėkos kalboje akcentavo, kad laikas normalizuoti afrikietiškus plaukus, ir būtent ta žinutė juos įkvėpusi kūrybai.
Obamų šeimos prodiusuotas filmas „American factory“ pelnė „Oskarą“ už geriausią metų dokumentinį filmą. Atsiimdama apdovanojimą viena iš filmo kūrėjų Julia Reichert savo kalbos pabaigoje pareiškė tikinti, kad situacija pasaulyje pagerės, kuomet visi pasaulio darbininkai ims vienytis.
Apdovanojimų metu nebuvo pamiršta ir klimato krizės tema – ekrane sušmėžavo Greta Thurnberg. Taip pat buvo justi stiprus feministinis leitmotyvas, kad ir štai aktorių mestelėtas juokelis apie nekenčiamą, bet žurnalistų dažnai užduodamą klausimą „Koks jausmas būti moterimi Holivude?“ Ir, žinoma, svarbus faktas, kad pirmą kartą „Oskarų“ teikimo metu simfoniniam orkestrui dirigavo moteris.
Istorinę pergalė – net penkis apdovanojimus – pelnė Pietų Korėjos filmas „Parazitas“, kuris yra pirmas ne amerikietiškas geriausiu pripažintas filmas. Tai suteikia vilčių, kad ateityje ir daugiau užsienio filmų gali gauti „Oskarus“.
Filmų kūrėjas Taika Waititi visos kino akademijos vardu priminė, kad apdovanojimų ceremonija vykstanti ant istorinės Amerikos indėnų Tongva, Tataviam ir Chumash genčių žemės.
„Mes pripažįstame juos kaip pirmuosius gyventojus žemių, kuriose dabar dirba ir gyvena kino industrijos bendruomenė.“ Šie, kaip ir daugelis kitų 2020 “Oskarų“ apdovanojimų metu nuskambėjusių prasmingų žodžių ir skoningų juokelių, man priminė, kuo tuštybių mugė skiriasi nuo prasmingo renginio – turiniu. Nes ne visi intelektualų susibūrimai būna kilnūs, kaip ir ne visi ant raudonojo kilimo fotografams pozuojantys žmonės yra tuščiagarbiai.
Žinoma, pasaulyje vyksta daugybė skirtingų sričių menininkų apdovanojimų, tačiau kino industrija yra labiausiai matoma. Norisi tikėti, kad „Oskarai“ taps įkvėpimu visiems Lietuvos raudonais kilimais išklotiems renginiams, kurių dalyviai ne mažiau nei savo išvaizda pradės rūpintis ir savo sakomais žodžiais. Nes suknelės pasimiršta, o užgauliojimai ir lėkšti nusišnekėjimai įsimena ilgam.
