Nuomonės

2020.01.20 13:51

Linas Kojala. Jei ne Trumpas, JAV užsienio politika suks „į kairę“?

Linas Kojala, politologas2020.01.20 13:51

Jungtinių Amerikos Valstijų Demokratų partijos lyderiai gali nemėgti Donaldo Trumpo, tačiau pasiūlyti jam alternatyvą kol kas sekasi sunkiai.

Vis labiau įsibėgėja šios politinės partijos pirminių prezidento rinkimų etapas. Pirmieji balsavimai vyks jau vasario mėnesio pradžioje, o galutinį žodį rinkėjai tars veikiausiai vėlyvą pavasarį. Tuomet ir sužinosime, kas nacionaliniuose rinkimuose lapkričio mėnesį mes pirštinę antrosios kadencijos sieksiančiam D. Trumpui.

Kol kas favoritai išlieka tie patys. Išsamiai sociologinius tyrimus analizuojančių ekspertų šiandieniniu vertinimu, 41 proc. tikimybę laimėti Demokratų partijos nominaciją turi buvęs šalies viceprezidentas Joe Bidenas. Jam iš paskos žengia kitas politikos veteranas Bernie Sandersas, kurio galimybės vertinamos 25 proc. Trečia – senatorė Elizabeth Warren su 12 proc. perspektyva.

Nors visi šie politikai turi patirties ir įgūdžių, generuoti įkvepiančias idėjas jiems sekasi sunkiai. Be abejo, kampanijos metu jie daugiausiai dėmesio skiria vidaus politikos klausimams – ekonomikai ir nedarbui; sveikatos apsaugos sistemai ir lygių galimybių užtikrinimui; teisingumui ir vertybiniams klausimams. Visgi prezidento pozicija neatsiejama nuo reikšmingų sprendimų užsienio ir nacionalinio saugumo politikos srityse.

Kalbėdami apie pastaruosius aspektus, kol kas Demokratų kandidatai kartoja seniai girdėtas mantras. Bene daugiausiai stabilumo žada nuosaikių centristinių pažiūrų J. Bidenas; ne vienerius metus praleidęs prezidento Baracko Obamos pašonėje, jis tikina, kad Jungtinės Valstijos turi būti pavyzdžiu kitoms valstybėms, bet neprimesti joms nieko jėga. Anot jo, D. Trumpas sužlugdė šalies įvaizdį pasaulyje, todėl artimiausiu metu reikės atkurti šalies reputaciją. Ypatingai – stiprinant daugiašalius formatus, tokius kaip NATO.

Tai turėtų pozityviai nuteikti mūsų regioną, kuriame šis politikas yra ne kartą viešėjęs. Visgi J. Bidenas kai kuriose siūlymuose menkai tesiskiria nuo D. Trumpo: pavyzdžiui, jis žada tęsti griežtą laikyseną Kinijos atžvilgiu bei nenorėtų didelio Jungtinių Valstijų įsitraukimo sprendžiant Vidurio Rytų regiono klausimus.

J. Bidenui ant kulnų minančio B. Sanderso laikysena kiek kitokia. Demokratiniu socialistu save tituluojantis politikos veteranas norėtų, kad JAV užsienio politika žengtų „į kairę“; taigi taptų demokratiškesne sumažinant elito vaidmenį priimant sprendimus; mažiau linkusi kliautis karine jėga ir su kur kas menkesnėmis gynybos išlaidomis; labiau prioritetizuojanti tarptautines institucijas ir kovą su globalios problemomis, tokiomis kaip klimato kaita. Ypatingai didelės kritikos B. Sanderso retorikoje sulaukia beveik prieš du dešimtmečius padarytas sprendimas įsivelti į konfliktą Irake. Todėl, anot senatoriaus, apskritai derėtų koncentruotis į vidaus politikos dilemas.

Panašius argumentus dėsto ir E. Warren. Nors jos ir B. Sanderso santykiai pastaruoju metu yra pašliję – teigiama, kad B. Sandersas privačiai jai yra sakęs, kad kita šalies vadove tikrai netaps moteris, – užsienio politikoje tarp jų skirčių nedaug. Pavyzdžiui, B. Warren užsienio politiką sieja su vidaus aktualijomis, teigdama, kad iki šiol sprendimai apie pasaulines problemas buvo priimami atsižvelgiant tik į Amerikos elito, korporacijų, o ne paprastų žmonių interesus. Todėl reikėtų ne tik mažinti konfliktų, kuriuose amerikiečiai dalyvauja, skaičių, bet ir siekti, kad tarptautinės bėdos būtų sprendžiamos tariantis su partneriais; pavyzdžiui, tam galėtų pasitarnauti kovos su klimato kaita susitarimai, kuriems Jungtinės Valstijos prie D. Trumpo administracijos nepritaria.

Kaip jau minėta, užsienio politikos klausimai anaiptol nėra nei rinkėjų, nei pačių kandidatų prioritetas. Nors Jungtinės Valstijos yra galingiausia planetos valstybė su daugybe tarptautinių įsipareigojimų, užsienio reikalai yra įvardijami kaip keturioliktas svarbiausias elektorato prioritetas. Tą rodo neseniai atlikta „Gallup“ apklausa, kurioje reikšmingesniais iššūkiais įvardijami sveikatos apsauga, terorizmas, ginklų politika, švietimas, ekonomika ir migracija.

Todėl neturėtume stebėtis, jog daugelis kandidatų siūlymų tarptautinėje politikoje atrodo menkai inovatyvūs; akivaizdu, kad jiems apmąstyti skiriamas laikas daug menkesnis, nei norėtų daugelis Jungtinių Valstijų partnerių.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.