Po dronų incidentų šalyje, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako – judama visuotinio šaukimo link. Tuo metu opozicija prognozuoja – demografinė situacija gali lemti, kad prie visuotinio šaukimo natūraliai bus pereita per kelerius metus.
Kovo pabaigoje virš Lavyso ežero sprogo ukrainiečių dronas, sutrikdytas rusų elektroninės gynybos priemonėmis.
Po dviejų mėnesių panaši situacija Utenos rajone – dronas rastas gyventojo, bet sprogimas nefiksuotas.
Vėliau galbūt dronai pastebėti kirtę šalies sieną. Jų žymos dingo ir vėl tuose pačiuose rajonuose. Dėl to skelbtas ir oro pavojus, tačiau kariuomenė neradusi dronų – paieškas nutraukė.
Po dronų incidentų ir platesnės diskusijos apie šalies gynybą – grįžtama prie visuotinio šaukimo klausimo. Opozicinės partijos lyderis konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia – reikia didinti šauktinių skaičių.
„Kartais mes tas konstantas pasiimame ir tas šauktinių skaičius didėja ribotai. Aš už spartesnį šauktinių skaičiaus didinimą“, – sako L. Kasčiūnas.
„Reikia pasiruošti – reikia ir infrastruktūros, ir instruktorių, reikia ir kariuomenės pajėgumų, reikia ir tos pačios ginkluotės pakankamus kiekius turėti, kad aprūpintume žmones, kuriuos pašaukėme“, – teigia Krašto apsaugos ministras.
Šiuo metu į prievolininkų sąrašą patenka vaikinai nuo 18 iki 21 metų. Tarnyba gali būti atidėta dėl studijų, kai į aukštąją mokyklą jaunuolis įstoja iki įtraukimo į prievolininkų sąrašą, sveikatos ar šeiminių aplinkybių.
Vengiantieji tarnybos gali užsitraukti ir administracinę, ir baudžiamąją atsakomybę. Privalomąją karo tarnybą šiemet atliks penki tūkstančiai jaunuolių, trys trūkstančiai – savanorių. Anot L. Kasčiūno, gimstamumo tendencijos rodo, kad visuotinis vyrų šaukimas gali būti pasiektas natūraliai.
„Dėl demografinių tendencijų, kurios Lietuvoje yra tikrai labai sudėtingos, galime pereiti prie ribinio skaičiaus plėtimo, kai mes po kelių metų kviesime 7–8 tūkstančius. Kasmet visuotinis šaukimas bus pasiektas de facto“, – tikina jis.
Anot krašto apsaugos ministro, jau dabar judama visuotinio šaukimo link.
„Kiekvienais metais kariuomenė geba vis daugiau žmonių apmokyti, tai mes judame link visuotinio šaukimo, bet judame gerais tempais, išlaikydami kokybę“, – sako R. Kaunas.
Kad reikia didinti šaukiamųjų skaičių, pritaria ir premjerė Inga Ruginienė.
„Matydami besikeičiančią geopolitinę situaciją ir artėjančias naujas grėsmes, šiandien prioritetas padaryti bazinius dalykus ir žingsnis po žingsnio eiti praplėtimo link“, – teigia ji.
Anot valdančiųjų atstovo valstiečio Dainiaus Gaižausko, dabartinė dronų situacija daugiau šauktinių nereikalauja. Tam reikia kitų priemonių.
„Čia tas pats, kas man dabar pasakytumėte, kad skauda dantį ir kreiptumėtės į mane kaip specialistą, ir aš paklausčiau, ar nusipirkote žieminius batus. Čia toks sugretinimas, absoliučiai nederantis“, – tikina D. Gaižauskas.
Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad reikia peržiūrėti dabartinių šauktinių mokymus.
„Būtent ruošiant specialistus, kurie galėtų specializuotis su antidroninėmis sistemomis, ir galėtų koncentruotis į dronų grėsmę“, – tai, į ką reikėtų koncentruotis, mano V. Čmilytė-Nielsen.
Anot gynybos eksperto Giedrimo Jeglinsko, į visuotinį šaukimą reikia įtraukti ir moteris, ilginti tarnybos trukmę. Sako, iniciatyvos turi imtis politikai.
„Būtinas ne tik vaikinams, bet ir merginoms – 24 tūkstančiai kasmet maždaug baigia mokyklą ir jie eina į tarnybą. Taip mes sukuriame visai kitokį visuomenės atsparumą. Sakyčiau, kad 9 mėnesiai nėra užtektinai. Turėtų būti bent metai, kad jaunuoliai įgytų įgūdžių“, – sako G. Jeglinskas.
Savanoriškai privalomąją karo tarnybą šiuo metu gali atlikti visi pilnamečiai iki 39-erių.
