Pustrečio milijono rinkėjų Armėnijoje šiandien renką naują šalies parlamentą. Tarp 18 partijų ir jų aljansų, apklausose pirmauja dabartinio premjero Nikolo Pašiniano vedama partija „Pilietinis susitarimas“. Ji tikisi sparčiau gilinti santykius su Europos Sąjunga ir atsisakyti priklausomybės nuo ekonominių santykių su Rusija. Tuo metu Maskvos remiami N. Pašiniano oponentai tam prieštarauja.
Perrinkimo siekiantis premjeras Nikolas Pašinianas turi dėl ko šypsotis. Atvirai palaikomas tiek D. Trumpo, tiek Europos Sąjungos aštuonerius metus šalį valdantis premjeras, ryškus rinkimų favoritas, kurį palaiko per trečdalį rinkėjų.
Jo partija – „Pilietinis susitarimas“ žada toliau gilinti santykius su Europos Sąjunga ir tolti nuo Maskvos.
„Armėnijos ateities strategija – nepriklausomybės, valstybingumo, demokratijos ir teisinės valstybės stiprinimas. Ir mes tęsime demokratinių reformų kelią, padedami mūsų Europos partnerių“, – sako Armėnijos ministras pirmininkas.
Antra vieta su vos 11 procentų balsų prognozuojama rusiško paso prieš rinkimus atsisakiusio milijardieriaus Samvelio Karapetiano – Stiprios Armėnijos aljansui. Kartu su kitomis opozicinėmis jėgomis jis ragina išlaikyti šiltus santykius su Maskva.
„Turime susiskaldžiusią ir fragmentišką opoziciją. Vienintelis ją vienijantis dalykas yra nepopuliarumas. Jie įvairiais būdais arba palaiko Rusiją, arba siekia su ja suartėti, o tai šiandien Armėnijoje yra politinė savižudybė“, – teigia Regioninių studijų centro vadovas Richardas Giragosianas.
Būtent Rusijos bandymai kištis į rinkimus ir atviras palaikymas Stiprios Armėnijos aljansui, anot ekspertų, N. Pašinianui tik padėjo sustiprinti savo populiarumą.
„Tikiuosi išsaugoti Armėnijos nepriklausomybę ir netapti Rusijos provincija. Būtinai balsuosiu už dabartinę valdžią, nes didelė tikimybė, kad šalyje įsitvirtins prorusiškos jėgos“, – tikina Jerevano gyventojas Garikas Petrosianas.
Ir taip smukęs pasitikėjimas Rusija, kuri neatėjo į pagalbą per karus ir konfliktus su Azerbaidžanu, prieš rinkimus krito iki istorinių žemumų, kai N. Pašinianui paskelbus apie planus suartėti su Europos Sąjunga, Maskva pradėjo riboti prekių eksportą ir pagrasino nutraukti pigių dujų bei naftos tiekimą.
„Dabar tik 35 proc. gyventojų Rusiją laiko svarbiausia politine partnere. Tuo metu palaikymas Pašinianui išaugo“, – sako Regioninio Demokratijos ir saugumo centro direktorius Tigranas Grigorianas.
Tačiau akivaizdu, kad iškart po rinkimų į Rusiją keliauti pažadėjęs N. Pašinianas Maskvos grasinimus vertina rimtai.
Nuo invazijos Ukrainoje pradžios prekybos apimtys su Rusija tik didėjo. Priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių nesumažėjo.
„Jei Rusija pareikalaus iš naujo derėtis dėl dujų kainos, tada mums kils krizė. Tačiau to dar nepasiekėme“, – teigia R. Giragosianas.
Nors Europos Sąjunga žada padėti atsilaikyti Rusijos ekonominiam spaudimui, nerimaujančių dėl to apstu.
Apklausos rodo, kad dauguma rinkėjų dėl palaikomos partijos spręs prie balsadėžių, tad ir prognozuojama N. Pašiniano pergalė gali gerokai apkarsti.
„Man nesvarbu, ar būsime su Rusija, ar su Europa. Svarbiausia, kad žmonės gerai gyventų“, – tikina Jerevano gyventojas Arkadijus.
Be reikšmingos daugumos parlamente N. Pašinianas rizikuoja susidurti su dideliais iššūkiais siekdamas įgyvendinti savo planus, pakeitus Konstituciją užbaigti teritorinius ginčus su Baku ir atverti dešimtmečius uždarytas šalies sienas. Tai leistų ne tik namo išsiųsti jas iki šiol saugančius Rusijos karius, bet ir smarkiai sumažinti priklausomybę nuo Rusijos ekonomikos.
Iki šiol veikusi N. Pašinano politika išlaikanti gerus ryšius su Maskva ir artėjanti prie Europos ir Amerikos, panašu, priėjo liepto galą. V. Putinas reikalauja rinktis, kurioje ekonominėje sąjungoje nori būti šalis. Kaimyniniame Sakartvele europinės integracijos dėl geresnių santykių su Maskva netikėtai atsisakiusi valdžia rodo, kaip greitai Kaukaze gali pasikeisti politiniai vėjai.
