Nuomonės

2019.12.30 12:37

Marius Čepulis. Kas buvo gero 2019 metais

Marius Čepulis, gamtos fotografas2019.12.30 12:37

Vos prieš kelias dienas iš manęs ėmė interviu ir paklausė, kas gi gero per šiuos metus (gamtosaugoje) nutiko. Pasimečiau, nes nesugalvojau nė vieno gero pavyzdžio.

Blogus dalykus mes linkę geriau įsidėmėti, jais labiau domimės. Nusikaltimai ir nelaimės visada bus skaitomesni ir labiau aptariami, nei kažkokie mokslininkų pasiekimai. Ir va dabar aš iškart prisiminiau Alytaus gaisrą, Punios šilo rezervato plėtimo sustabdymą, betvarkę atliekų sektoriuje, sąvartynų mokesčių mažinimą ar hidrologinę sausrą, kelis mėnesius kankinusią mūsų šalį, ir jos pasekmes. O kas buvo gero?

Šis straipsnis–apžvalga irgi bus mažai skaitomas, nes kalbėsiu apie gerus dalykus. Prisipažinsiu, ilgai teko pakrapštyti galvą ir pasklaidyti naujienų pranešimus, nors tikrai to gėrio buvo nemažai.

2019 m. sausio 1 dieną įsigaliojo naujas į Raudonąją knygą įtrauktų gyvūnų sąrašas. Džiugu, kad iš jos buvo išbrauktos kelios gyvūnų rūšys, kurių būklė ženkliai pagerėjo ir jos tapo dažnos. Turbūt visi pastebėjot, kaip atsigavo pilkųjų gervių populiacija, kad pagausėjo gulbių giesmininkių, baltųjų garnių ar pilkųjų žąsų.

Šiemet sėkmingai į gimtinę grįžo translokuotos meldinės nendrinukės. Tai didžiulis žingsnis retų rūšių išsaugojime bei toks pirmas atvejis pasaulinėje praktikoje!

Lietuvos mokslininkai išrado ir užpatentavo biofiltrą, valantį orą. Jis padės mažinti nemalonius kvapus, kurs sveikesnę aplinką. Galbūt tai bus vienas iš sprendimų nuo uosto taršos kenčiantiems Klaipėdos žmonėms?

Prie Jūrų muziejaus buvo pradėtas statyti labai reikalingas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, kur bus slaugomi, gydomi ir išmokomi gyventi laisvėje ruonių jaunikliai, kurių kasmet mūsų pajūryje randama apie 20, bei sužaloti suaugę jūros paukščiai ir ruoniai. Tiesa, jei kalbėsime apie ruonių ir žvejų konfliktą, jį bandoma spręsti pasitelkiant naujo tipo žuvų gaudykles, kurių ruoniai negali sugadinti ir iš jų ištraukti žuvį yra daug sunkiau. Šiemet pirmą kartą tokias pantonines gaudykles išbandė Lietuvos žvejai.

Jei kalbėsime apie žvejus, džiugu, kad uždraudus verslinę žvejybą vidaus vandenyse, žuvų ištekliai atsistato. Smagu, kad žvejai mėgėjai aktyviai perka leidimus, o už surinktas lėšas įžuvinama vis daugiau vandens telkinių (tam šiemet skirta 2.5 mln. eurų). Žvejai darosi sąmoningesni, mažėja brakonierių, o pati žvejų bendruomenė tampa aktyvesnė – padeda aplinkos apsaugos inspektoriams ir pati imasi iniciatyvų saugoti nerštavietes bei sulaiko piktavalius. Taip pat vis dažniau ir vis rimtesnės diskusijos kyla dėl Lietuvos upių išlaisvinimo nuo užtvankų.

Dar į žvejybos temą – pagaliau buvo susirūpinta (ir skirta lėšų tyrimams) plačiažnyplių vėžių išsaugojimui.

Tiesa, kitąmet aplinkosaugininkų atlyginimams bus skirta papildomai beveik 3 milijonai eurų. Tai turėtų pagerinti kontrolę, prevenciją bei sumažinti pažeidimų skaičių.

Vis daugiau žmonių keliauja po mūsų kraštą, atranda gražiausias Lietuvos pelkes bei miškus. Šiemet buvo atidaryti keli pažintiniai takai, ilgiausias takas per Mūšos tyrelio pelkę, lankytojams atvertas aukščiausias apžvalgos bokštas prie Birštono. Taip pat, kad būtų įdomiau keliauti ir kartu pažinti, šiemet buvo suorganizuotas nuostabus žaidimas – „Aplankyk 25 įspūdingus šalies medžius“.

Jei kalbėsime apie saugomas teritorijas, smagu paminėti, kad mūsų didžiausiam ir gražiausiam rezervatui – Čepkelių laukinės gamtos teritorijai – suteiktas Europos laukinės gamtos teritorijų sertifikatas. Taip pat dar kelios teritorijos buvo priimtos į Natura 2000 tinklą. Prie Žuvinto biosferos rezervato buvo prijungta vertinga Amalvo pelkė. Kadangi šnekam tik apie gerus dalykus, tai apie Punios šilą nekalbėsiu. Tiesa, džiugu ir teikia vilties, kad teismas į bylą dėl rezervato plėtros sustabdymo pripažinimo neteisėtu pasižiūrėjo išsamiai ir procesas tęsis jau kitąmet.

Savivaldybėms užsimojus išnaikinti mūsų miestų ir miestelių žaliąsias zonas (pakeisti jas betonu ir nupiepusiomis rykštėmis) pagaliau buvo imtasi želdynų įstatymo pakeitimų (per vėlai, bet jau geriau kažkada nei niekada). Jam jau pritarė vyriausybė ir dabar jis keliaus seiman. Taip pat buvo inicijuotos įstatymo pataisos dėl želdynų tvarkymo draudimo paukščių perėjimo laikotarpiu.

Jei šnekėsime apie gyvūnų gerovę, vėl buvo bandoma uždrausti laukinių gyvūnų pasirodymus cirkuose. Kol įstatymas priiminėjamas, labai gražią iniciatyvą parodė Kėdainių savivaldybė, uždraudusi jos teritorijoje cirkus su laukiniais gyvūnais. Ja galėtų pasekti visos kitos šalies savivaldybės ir nebereiktų laukti įstatymo įsigaliojimo. Taip pat prie Telšių buvo pradėtas kurti meškų rezervatas, kur prieglobstį ras nelegaliai ar netinkamai augintos lepečkojės. Tiesa, džiugu, kad laukinėje gamtoje meškos vis dažniau sutinkamos mūsų miškuose ir jau kelinti metai kaip įsitaiso žiemoti.

Taip pat džiugu, kad vėl nepavyko prastumti „naktinių taikiklių ir garso slopintuvų“ įstatymo.

Turime pasidžiaugti ir tuo, kad Virginijus Sinkevičius tapo aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisaru.

Taip pat optimistiniai ir teikiantys vilties yra Lietuvos norai tapti viena iš atsinaujinančios energetikos srities lyderių Europoje per ateinančius dešimt metų. Planai padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį 45 proc., o šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijas sumažinti 9 proc. yra tikrai ambicingi.

O labiausiai mane šiais metais džiugino visuomenės domėjimasis aplinkosauginėmis problemomis. Visuomenės aktyvumas, savo teisių į švarią aplinką gynimas ir galų gale įsisąmonintas dalykas, kad valdžia mums nėra Dievo duota ir ji nėra visada teisi (su manim tuo klausimu vienas lenkas nesutiktų), ji yra mūsų darbuotojas ir privalo savo sprendimus svarstyti su mumis.

Matot, kiek džiugių dalykų nutiko – linkiu, kad kiti metai būtų dar geresni, nors bus daugybė iššūkių, nors pasitaikys blogų dienų, bet mes su viskuo susidorosim. Gerų jums ateinančių metų!

Populiariausi