Nuomonės

2019.05.21 16:44

Justinas Žilinskas. Apie ragus, viskį ir uoliuosius iš kampelių

Justinas Žilinskas, Mykolo Romerio Teisės mokyklos profesorius, rašytojas2019.05.21 16:44

Ankstesniame komentare vos spėjau pavirkauti, kad pretendentai į prezidentus visiškai neskiria dėmesio muzikai, muzikiniam išsilavinimui – ir kad užgrojo! Na, ne užgrojo – pašoko. Bet pagal muziką. Ingrida Šimonytė ėmė ir pašoko (visi jau tai matė internetuose) savo rinkimų štabo džiaugsmingame vakarėlyje pagal thrash metalo grupės „Metallica“ dainą „Viskis stiklinėje“. Ir šokdama dar parodė ženklą – ragus. Taip – Šimonytė parodė ragus!

Įvairiose keistose feisbuko grupėse, profiliuose ir bendruomenėse prabilta, kad kandidatė parodė piktosios dvasios ženklą. Kartu su piktosios dvasios sėkla – Gabrieliumi Landsbergiu. Nes, kaip visi gerųjų dvasių garbintojai žino, Žemėje yra vienintelis visiems žinomas padaras su ragais (ir jį visi matė, sutiko ir žino, kaip jis atrodo). Jis turi daug vardų, sako, ne mažiau tūkstančio, bet dažniausiai žinomas kaip šėtonas, velnias, Belzebubas, Liuciferis, Volandas. Apibendrintai – piktoji dvasia. Ir ragai – tai jo garbinimo ženklas.

Mane, tiesą sakant, nustebino toks piktosios dvasios žinovų neįžvalgumas. Patikėkite, tie ragai – tai tik mažytė dalelytė milžiniškoje mozaikoje, atskleidžiančioje vienos iš kandidačių moralinį nuopuolį, neabejotinai didesnį nei Šepečių Veronikos ar ponios Bovari. Mat piktosios dvasios žinovai pamatė tik vaizdą, bet neišgirdo garso. Visiškai nepasigilino, pagal kokią muziką velnio garbintojai šoko, kokią žinutę toji muzika nešė. Ir čia – brolyti – tiesiog juodosios mišios su tamsiuoju angelu Lemiu!

Pirmiausia, visus kviečiu įsiklausyti į dainos, pagal kurią šokta, pavadinimą: „Viskis stiklinėje“. Žinoma, paprasti žmonės Lietuvoje geria degtinę ar stiprų alų, viskis – tai čia visokių bankininkų gėralas, bet – pigus ar brangus – vis tiek tautos girdymas. Ar dera kandidatei į prezidentus šokti pagal dainą, kuri skatina tautą girdytis? Bet pavadinimas dar būtų pusė estakados, didesnis siaubas apima atsivertus dainos tekstą.

Paanalizuokime jį kartu: taigi, lyrinis herojus, kurio vardo kūrinys mums neišduoda (slapstosi?), sutinka mokesčių rinkėją, skaičiuojantį pinigus – dorą valstybės pareigūną, kapitoną Farelą, kuris atlieka savo pareigą. Ką lyrinis herojus daro? Ogi išsitraukia pistoletą, tada – rapyrą, ir pareikalauja tų pinigų. Kitaip tariant – tai daina apie nusikaltėlį, mafiozą, banditą ir plėšiką. Laukiniai 90-ieji, stipresnis pasiima iš silpnesnio, nieko nelieka valstybei, viską užvaldo banditai. Argi tai – žinutė, kurią turėtų skleisti kandidatas į prezidentus? Kad galima užpuldinėti valstybės pareigūnus ir atimti iš jų pinigus? O gal tai – užslėpta metafora „vieną kartą sumažinau jūsų pensijas, sumažinsiu ir dar kartą“? Tačiau tai – tik pirmas posmas. Mat lyrinis herojus su pinigais nusitrenkia pas... ne, ne pas kunigą, kad maldautų atleidimo ir rodytų kryžiaus ženklą, o pas laisvo elgesio moterį, vardu Molė. Ko jis ten nusitrenkia?

Aišku, kūno malonumų ir viskio. Taigi, kandidatė į prezidentus šoka pagal dainą, net nepagalvodama, kad pirmiausia privalo pasmerkti tąją moterį, nuėjusią nuopuolio keliu. Juk jeigu tokių moterų nebūtų, tai ir banditams nebūtų, pas ką eiti! Tačiau Molė netikėtai įrodo, kad yra pilietiška: ji išduoda kapitonui Farelui vietą, kur prisiglaudė plėšikas. Bet įvyksta baisi tragedija – kapitonui pasirodžius, plėšikas jam į pilvą suvaro užtaisą švino, iš abiejų vamzdžių!

Kitaip tariant, net teisėsauga pasirodo bejėgė, ką ten – beviltiška. Ir vėl norisi paklausti – ar dera žmogui, kuris galbūt vadovaus valstybei, skleisti dainas, kurios atvirai abejoja teisėsaugos galimybėmis prieš banditus? Ir tai dar ne viskas, galime pažvelgti ir kitu kampu (ragai gali išlįsti iš bet kur!): ar tik ši daina neskatina „stukalinimo“? Taip, visokie leftistai dabar tai vadina pilietiškumu, bet įsivaizduokite, jeigu Molė būtų pranešusi, kad girtas jos banditas skriaudžia vaiką?

Taigi pasirodytų vaikų atėmimo tarnybos ir vaiką atimtų. Nustačiusios kokį nors savo išsigalvotą grėsmės lygį. Bet čia jau nukrypau. Grįžkime dar į tekstą – veikėjas vis dėlto kažkaip patenka į kalėjimą, nežinia, greičiausiai atsirado teisėsaugoje narsių ir teisingų žodžio žmonių, kurie nenaudėlį susėmė. Dabar plėšikas apmąsto savo likimą, vis dar galvoja, kaip gerai jam būtų būti Molės miegamajame, o dabar teks supūti kalėjime. Tik štai man rodos, kad pagal šitą posmą kandidatė jau nebešoko. Ir nejaugi jūs manysite, kad įrašas tyčia šioje vietoje baigėsi? Abejočiau. Juk nelabasis veikia ir nepastebimai.

Štai pagal tokį aukštos meninės vertės muzikinį vokalinį kūrinį šoko kandidatė į prezidentus. Kaip to buvo galima nepastebėti, kaip to buvo galima nesuprasti, neatkasti, ignoruoti – aš nesuprantu. Žinoma, norint suprasti, reikia mokėti anglų kalbą ir šiek tiek gaudytis dainų istorijose (juk tai – airiška baladė, kurią išpopuliarino grupė „Thin Lizzy“ ir tik paskui perėmė „Metallica“), o juk Dievas ne veltui supainiojo liežuvius Babilono bokšto statytojams. Taigi, jūs matėte ragus, bet dainą – neleistinai ignoravote. Tuščia jos – grįžkime prie ragų.

Nes ir man rūpi: o ką ragų matytojai būtų pasakę tiems visiems turbūt žymiausios Lietuvoje metalo grupės – eilinį kartą skandalingu pavadinimu – „Katedra“ – gerbėjams, kurie šį ženklą nešė per visus nepriklausomybinius „Roko maršus“? Ir bendrai – kaip jie jaučiasi šalia raguotų karvių bandos? Ožio? Stumbro? Ar jų neglumina, kad jie geria pieną gyvūnų, kurie neabejotinai garbina šėtoną, nes nešioja ragus (ir čia ne šiaip parodyti pirštų kombinaciją, čia stabiliai – nuo brandos iki mirties)? Ar jie rodo savo vaikams sovietinį animacinį filmuką (juk sovietiniai filmukai – tokie apie gėrį ir meilę!) apie elniuką Eicho, kuriam pradeda kaltis... rageliai?

O neironizuojant, ši ragų ir jų baimės istorija man labiausiai priminė ankstyvąją paauglystę. Mokiausi aš mokykloje, kuri turėjo kultūrinį profilį, bet ir joje vykdavo mokytojų siaubas – diskotekos. Ir diskotekose kartais grodavo muzika, kuri vadinosi sunkusis rokas arba metalas. Mokytojai jos nemėgo, kaip nemėgstama bet ko, kas išbalansuoja ramybę ir saugumą. Padorus moksleivis metalo nesiklausė – jis klausydavosi italo disco arba „Modern Talking“, metalą klausė tik visokie nenaudėliai. Ne tik klausė – dar ir imdavo rengtis kaip metalistai: odinės apyrankės su baldų furnitūros elementais, odinės striukės. Vargas būdavo su tais metalistais.

Savo aistrą šiai muzikai jie žymėjo ir raidėmis HM (angl. Heavy Metal), ir dar, kartais, HMR (angl. Heavy Metal Rock – truputį nesąmonė, bet tiek to – geležinės uždangos efektas, juk pradžioje ir PANCK vietoje PUNK rašydavo). HM ir HMR raides jie piešė ant suolų, ant sienų, į sąsiuvinius ir knygas – visur, kur tik papuola. Ir štai į vieną diskoteką pakvietė plakatas: vilkas iš labai populiaraus sovietinio multiko „Na, palauk“ (rus. „Nu, pogodi“) – su juoda odine liemene ir ant jos žibančiomis raidėmis HMR. Gražiai buvo nupiešta, taip, kaip filmuke. Vilkas – metalistas. Bet, matyt, plakatas nebuvo suderintas su dorovės sergėtojais. Mokyklų dorovės sergėtojai tuo metu paprastai melsdavosi ne bažnyčiose, o „raudonajame kampelyje“, nežinia, kiek nuoširdžiai jie skaitydavo „komunizmo statytojo kodeksą“, bet veikdavo tai tikrai ščyrai.

Ir štai žiūrim – viena mokytoja, iš tų uoliųjų, priėjusi prie plakato ryžtingai uždažė įtartinas raides H ir R (iš kur jai žinoti, ką reiškia?) ir paliko tik neutralią – M. Mokinys? Mokykla? Tai turbūt buvo pirmas kartais, kai aš apie tą mokytoją pagalvojau: „gal ji durna?“, nes buvo ir juokinga, ir absurdiška uždažyti ne vilką, kuris filmuke yra girtuoklis, mušeika, rūkorius, o raides ant liemenės.

Tad gal gerai, kad ragų matytojai neklausė teksto, pagal kurį šokama. Maža kas šautų jiems į galvą – juk net ir didžiausiam absurdui galima surasti argumentų: vertybės, sugedę laikai ir, žinoma, sugedę vaikai. Nes kas gi šoka tarsi pasiutęs, jeigu ne vaikas arba tas, kuris viduje yra išsaugojęs laisvo ir drąsaus vaiko dvasią ir kuriam tik juoką kelia fariziejiškos insinuacijos?

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius