Prie Jeruzalės Damasko vartų ketvirtadienį susirinko didelės ultranacionalistų žydų minios, kurios skandavo rasistinius šūkius, tokius kaip „Mirtis arabams“ ir „Tegul dega jūsų kaimai“, pradėdamos kasmetinį, smurtu dažnai pasižymintį paradą per palestiniečių apgyvendintas Senamiesčio teritorijas.
Jauna, daugiausia vyrų grupė visa tai skandavo stebint Izraelio policijai, kuri atitvėrė dalį aikštės, kad žurnalistai galėtų saugiai nušviesti renginį.
Paprastai šurmuliuojanti Rytų Jeruzalės palestiniečių turgavietė buvo tuščia, daugelis palestiniečių užsibarikadavo savo namuose ir uždarė parduotuves.
Šiomis eitynėmis minimas tai, ką Izraelis vadina Jeruzalės diena, pažymint Izraelio įvykdytą Rytų Jeruzalės, įskaitant Senamiestį ir jo šventąsias vietas, kurios yra šventos žydams, krikščionims ir musulmonams, užėmimą per 1967 metų karą Artimuosiuose Rytuose. Šiais metais tai vyksta šaliai artėjant prie naujų rinkimų, o griežtosios linijos Izraelio vyriausybė siekia sustiprinti savo religinės ir nacionalistinės bazės paramą.
Procesija dažnai sukelia smurtinius susirėmimus tarp ultranacionalistų ir palestiniečių gyventojų. Ketvirtadienį taip pat buvo girdėti, kaip minia skandavo „Mahometas mirė“, turėdama omenyje musulmonų pranašą ir islamo įkūrėją.
21 metų Yehonatanas Sopheris sakė, kad kasmetinėse eitynėse dalyvauja nuo tada, kai vaikystėje į jas atvyko su šeima. Šiais metais jis teigė atvykęs su bendramoksliais iš žydų seminarijos, kurią lanko Šiaurės Izraelyje, naktį praleidęs maldoje ir Toros studijose prieš keliaudamas į Jeruzalę.
„Jeruzalė yra vienas reikšmingiausių dalykų mūsų religijoje, – sakė jis. – Tai visko šaknis.“
Jis rasistinius šūkius pavadino tik nedidelės dalyvių mažumos veiksmais.
Kiek anksčiau Izraelio nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben Gviras surengė dar vieną provokuojantį vizitą į jautriausią Jeruzalės šventąją vietą – ant kalvos esantį kompleksą, kuriame yra Al Aksos mečetė, trečia pagal šventumą islamo vieta. Žydai šią vietą gerbia kaip Šventyklos kalną, kur kadaise stovėjo biblinės šventyklos ir kuris yra švenčiausia judaizmo vieta.
I. Ben Gviras iškėlė Izraelio vėliavą, dainuodamas ir tvirtindamas, kad „Šventyklos kalnas yra mūsų rankose“, remdamasis garsiu Izraelio desantininkų vado pareiškimu 1967 metais, kuriuo buvo paskelbta apie Izraelio kontrolę dalyje Senamiesčio.
Jo vizitas grasino pakurstyti įtampą, kuri mieste tvyro po dvejų su puse metų beveik nuolatinio karo ir trapių paliaubų. Prieš ketverius metus šioje vietoje kilę susirėmimai tarp palestiniečių protestuotojų ir Izraelio policijos sukėlė 11 dienų trukusį karą tarp Izraelio ir „Hamas“.
Susirėmimai kilo, kai jaunų eitynių dalyvių grupės prieš prasidedant eitynėms įžengė į Senamiestį ir krikščionių kvartale susidūrė su palestiniečiais. Jie mėtė vieni į kitus kėdes. Izraelio ir palestiniečių sambūvio grupės „Standing Together“ aktyvistai įsikišo, bandydami sustabdyti konfrontaciją, kaip buvo matyti iš organizacijos išplatinto vaizdo įrašo.
„Kai mes rizikuojame savo kūnais, tai dažnai sumažina smurtą, nes naujakuriai yra mažiau linkę pulti, kai ten yra žydų arba kai mes dokumentuojame, kas vyksta“, – sakė grupės tarptautinis atstovas spaudai Ori Shahamas.
Kita ekstremistiniam žydų smurtui besipriešinanti grupė, pasivadinusi „Tag Meir“, prieš nusileidžiant minioms surengė kasmetines „gėlių eitynes“, dalydama gėles parduotuvių savininkams, kol šie anksčiau laiko neužsidarė.
Jeruzalė yra Izraelio ir palestiniečių konflikto centre. Kiekviena pusė miestą laiko pagrindine savo nacionalinės ir religinės tapatybės dalimi. Tai vienas iš sunkiausiai išsprendžiamų konflikto klausimų ir dažnai tampa įtampos židiniu.
Izraelis visą Jeruzalę laiko savo amžina, nedaloma sostine. Jos įvykdyta Rytų Jeruzalės aneksija nėra tarptautiniu mastu pripažinta. Palestiniečiai siekia nepriklausomos valstybės, kurios sostinė būtų Rytų Jeruzalė.
