Latvijos geležinkeliai („Latvijas dzelzcelš“, LDz) ir jų antrinė įmonė „LDz Cargo“, dar 2018 metais iš „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) pareikalavusi daugiau nei 82 mln. eurų kompensacijos dėl 2008 metais išardyto geležinkelio ruožo iš Mažeikių į Rengę Latvijoje, pernai pateikė dar vieną reikalavimą atlyginti 32,8 mln. eurų žalos.
Pasak LTG grupės infrastruktūros valdytojos bendrovės „LTG Infra“, tokios papildomos žalos pareikalavo „Latvijas dzelzcelš“, o „LDz Cargo“ taip pat skaičiuoja papildomos kompensacijos dydį.
„LTG 2025 metų rugsėjo 4 dieną gavo papildomą pretenziją iš „Latvijas dzelzcelš“ dėl 32,77 mln. eurų žalos atlyginimo dėl negauto pelno ir palūkanų. LTG (...) paprašė pateikti skaičiavimo metodiką ir detalizaciją. 2025 metų gruodžio 23 gautas LDz atsakymas, kad skaičiavimai kol kas nebus pateikti“, – rašoma „LTG Infra“ 2025 metų veiklos ataskaitoje.
„Papildomai LDZ nurodė, kad šiuo metu yra skaičiuojama ir „LDz Cargo“ patirta žala, tačiau pretenzija šiuo metu nepateikta“, – dokumente pridūrė įmonė.
„LTG Infra“ tikina nesutinkanti su šiais reikalavimais ir laiko juos nepagrįstais.
BNS 2018 metais rašė, kad Latvijos geležinkeliai ir „LDz Cargo“ iš LTG reikalauja 82,32 mln. eurų kompensacijos su 6 proc. palūkanomis dėl išardyto ruožo iš Mažeikių iki Latvijos sienos.
„Latvijas dzelzcelš“ tuomet teigė, kad jos nuostoliai, patirti 2009–2017 metais, siekė 56,92 mln. eurų, o „LDz Cargo“ – 25,4 mln. eurų. Latviai tikino, jog „Lietuvos geležinkeliams“ nesutinkant sumokėti Latvijos bendrovės svarstys imtis teisinių priemonių.
Tuometinis premjeras Saulius Skvernelis 2018 metų rugsėjį teigė nesuprantantis tokio Latvijos žingsnio, o pretenziją vadino neturinčia teisinio pagrindo. Tuometinis susisiekimo ministras Rokas Masiulis tokį Latvijos žingsnį įvertino kaip politinį žaidimą prieš rinkimus. Jis apgailestavo, kad Ryga nesulaukė bylos su Europos Komisija pabaigos, juo labiau, kad Lietuva jau pradėjo atstatyti Rengės ruožą.
19 kilometrų ilgio ruožas iš „Orlen Lietuvos“ naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose į Rengę išardytas 2008 metais. 2017 metais EK „Lietuvos geležinkeliams“ už tai skyrė 27,87 mln. eurų baudą, kurią įmonė apskundė Europos Sąjungos Bendrajam Teismui – šis 2020 metų lapkritį atmetė „Lietuvos geležinkelių“ ieškinį, tačiau baudą sumažino iki 20,069 mln. eurų.
ES teismo teigimu, „Lietuvos geležinkeliai“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi Lietuvos krovinių vežimo rinkoje. „Lietuvos geležinkeliams“ nepavyko įrodyti, kad ruožo būklė buvo tokia prasta, kad buvo būtina nedelsiant jį visą išardyti.
Ruožą už 10 mln. eurų „Lietuvos geležinkeliai“ atstatė 2019-ųjų pabaigoje. 2020 metų pradžioje juo vėl pradėjo riedėti prekiniai traukiniai – jais „Orlen Lietuva“ gabena naftos produktus į Latviją. Nuo Latvijos sienos krovinius perima Latvijos geležinkeliai.
