Kembridžo universiteto tyrimo duomenimis, šokolado batonėliai, traškučiai ar ledai daro neigiamą poveikį makakų virškinimui, tačiau joms yra „tokie pat skanūs“, kaip ir žmonėms. Tyrimai rodo, kad ėsdamos dirvožemį beždžionės gali sau leisti ir toliau vartoti nesveiką maistą, nes į organizmą patekusios žemės padengia žarnyną sluoksniu, apsaugančiu nuo dirginimo, kurį sukelia per didelis cukraus ir riebalų kiekis, skeblia BBC ir „The Guardian“.
Gibraltare gyvena apie 230 makakų, susiskirsčiusių į aštuonias atskiras grupes, ir nors vietos valdžia kasdien aprūpina beždžiones vaisiais, daržovėmis ir sėklomis, iš turistų jos nuolat gauna įvairių užkandžių – nuo bulvių traškučių ir šokoladinių batonėlių iki „M&M`s“ saldainių ir ledų.
Buvo pastebėta, kad kai kurios dažniau su turistais kontaktuojančios beždžionės ėda daugiau žemių ir dažniau tai daro atostogų sezono įkarštyje.
Iš viso mokslininkai užfiksavo 44 beždžiones, 46 kartus ėdusias žemę. Tris kartus makakos ėdė žemę netrukus po to, kai buvo pašertos ledais, sausainiais ar duona. Žiemą, kai lankytojų skaičius sumažėjo, beždžionės 40 proc. rečiau gavo iš turistų maisto ir daugiau nei 30 proc. rečiau ėdė žemę.
Žmonės visame pasaulyje valgo žemę, ypač besilaukiančios moterys kai kuriose Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos vietovėse, kur ji vartojama siekiant sumažinti pykinimą arba gauti būtinų mineralų. Tačiau mokslininkai nepastebėjo, kad vaikingos ar žindančios beždžionės dažniau ėstų žemę, o tai rodo, kad toks elgesys nėra susijęs su poreikiu papildyti mitybą.
Mokslininkų manymu, šis elgesys greičiausiai buvo įgytas socialiniu būdu, nes skirtingos beždžionių grupės teikia pirmenybę skirtingoms dirvožemio rūšims.
Mokslininkai mano, kad dirvožemyje taip pat yra bakterijų ir mineralų, kurių nėra beždžionių mitybai visiškai nebūdinguose greito maisto produktuose, – makakos paprastai minta žole, lapais, sėklomis ir retkarčiais vabzdžiais.
„Manome, kad makakos pradėjo ėsti žemę, siekdamos apsaugoti savo virškinimo sistemą nuo daug energijos, tačiau mažai ląstelienos turinčių užkandžių ir greito maisto, kurie, kaip įrodyta, kai kuriems primatams sukelia skrandžio sutrikimus, – pridūrė S. Lemoine. – Į virškinamąjį traktą patekęs dirvožemis veikia kaip barjeras, ribojantis kenksmingų junginių įsisavinimą.“
