Žemės sukimasis lėtėja, todėl paros tampa vis ilgesnės. Nors planetos sukimasis laikui bėgant nežymiai keičiasi, naujausi tyrimai rodo, kad dabartinis paros trukmės pailgėjimas yra beprecedentis bent jau per pastaruosius 3,6 milijono metų, skelbia „IFLScience“.
Teoriškai Žemė aplink savo ašį apsisuka per 24 valandas. Tačiau iš tikrųjų para gali būti šiek tiek ilgesnė arba trumpesnė dėl Mėnulio gravitacijos ir kelių geofizinių procesų, vykstančių giliai Žemės gelmėse, jos paviršiuje ir aukštai atmosferoje. Būtent taip įvyko 2025 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, kai dėl Mėnulio artumo Žemės dienos buvo šiek tiek ilgesnės nei vidutiniškai – vos daugiau nei 1 milisekunde.
Visgi stebima ir kur kas platesnio masto tendencija. Žmogaus veiklos sukeltos klimato permainos šildo planetą ir tirpdo jos ledo skydus, išlaisvindamos vandenį, kuris buvo įšalęs tūkstančius metų. Tirpstant ledui ir vandeniui pasiskirstant po visą pasaulį, kyla jūros lygis, kuris perskirsto Žemės masę. Dėl to palaipsniui lėtėja Žemės sukimasis, o paros pailgėja milisekundėmis.
Žemės polius dengiantis ledas yra susitelkęs netoli ašies, aplink kurią ji sukasi. Tirpstant ledui ir jam nutekant į vandenynus, ta masė plinta į išorę link pusiaujo, vis labiau nutoldama nuo Žemės sukimosi ašies.
Naujame tyrime Vienos universiteto ir Ciuricho federalinio technologijos instituto mokslininkai nusprendė išnagrinėti milijonus metų trunkančią Žemės istoriją nuo vėlyvojo plioceno laikotarpio ir išsiaiškinti, kiek neįprastas yra šiuo metu vysktantis sulėtėjimas.
„Ankstesniuose tyrimuose parodėme, kad 21 amžiuje spartėjantis poliarinių ledynų ir kalnų ledynų tirpsmas kelia jūros lygį, o tai lėtina Žemės sukimąsi ir dėl to pailgina parą – panašiai kaip dailiajame čiuožime, kai rankas į šonus ištiesęs sportininkas sukasi lėčiau, o priglaudęs jas prie kūno – greičiau, – savo pareiškime teigė vienas iš tyrimo autorių Vienos universiteto Meteorologijos ir geofizikos katedros mokslininkas Mostafa Kiani Shahvandi. – Kol kas nėra aišku, ar Žemės istorijoje būta panašių laikotarpių, kai klimato pokyčiai būtų panašiai pailginę paros trukmę.“
Mokslininkai padarė išvadą, kad Žemės paros trukmė šiuo metu pailgėja maždaug 1,33 milisekundės per šimtmetį, o pagrindinė to priežastis – dėl tirpstančių ledynų kylantis jūros lygis, kuris keičia masės pasiskirstymą ir lėtina Žemės sukimąsi.
Tyrėjai nustatė, kad šis reiškinys vyksta beprecedenčiu tempu, palyginti su bet kuriuo kitu laikotarpiu per pastaruosius 3,6 milijono metų. Ir vargu ar tuo viskas apsiribos. Kadangi ateinančiais dešimtmečiais numatomas tolesnis klimato šilimas ir ledynų tirpimas, šis reiškinys tik intensyvės.
„Manoma, kad iki 21 a. pabaigos klimato kaita paros trukmę veiks netgi labiau nei Mėnulio gravitacija. Nors pokyčiai siekia vos kelias milisekundes, jie gali sukelti problemų daugelyje sričių, pavyzdžiui, kosminėje navigacijoje, kuriai reikalinga tiksli informacija apie Žemės sukimąsi“, – pažymėjo Ciuricho federalinio technologijos instituto kosminės geodezijos profesorius Benediktas Soja.
Tyrimas čia.
