Ilgalaikis pesticidų ir kitų teršalų poveikis gali sunaikinti laukinės gamtos populiacijas – kartais tai pasireiškia labai akivaizdžiai. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad plačiai naudojamas insekticidas chlorpirifosas paspartina ežeruose gyvenančių žuvų senėjimą, sutrumpindamas jų chromosomų telomeras, vadinamąsias „apsaugines kepurėles“, ir tapdamas ankstyvos jų žūties priežastimi, skelbia „Science“.
Daugelio žemės ūkio kultūrų kenkėjus kontroliuoti padedantis chlorpirifosas yra uždraustas Europos Sąjungoje ir keliose JAV valstijose, nes tyrimai su gyvūnais ir žmonėmis parodė, kad jis gali pakenkti nervų sistemai. Tačiau šis chemikalas vis dar naudojamas daugelyje pasaulio šalių, įskaitant didesnę dalį JAV valstijų, kur juo naikinami obuolių, citrusinių vaisių ir kviečių kenkėjai.
Laboratoriniai tyrimai taip pat parodė, kad chlorpirifosas yra labai toksiškas žuvims ir kitai laukinei faunai, o lauko tyrimai atskleidė, kad kai kurių nuolat šia medžiaga veikiamų rūšių gyvenimo trukmė sutrumpėja.
Norėdami geriau suprasti šią problemą, aplinkos toksikologo iš Kinijos geomokslų universiteto Chunsheng Liu vadovaujami mokslininkai per ketverius metus surinko 24 000 žuvų iš trijų didelių Hubėjaus provincijoje esančių ežerų. Žemės ūkio chemikalai jau seniai teršia du iš šių ežerų, vadinamus Vakarų Liangzi ir Rytų Liangzi; daug švaresnis Niušano ežeras buvo įtrauktas palyginimui. Tyrėjų dėmesio centre buvo karpinės žuvys Culter dabryi.
Palyginti su Niušano ežeru, dviejuose užterštuose ežeruose buvo 55 proc. ir 88 proc. mažiau didelių šios rūšies žuvų (sveriančių daugiau nei 80 gramų) ir 75 proc. bei 96 proc. mažiau subrendusių, ne mažiau kaip 3 metų amžiaus individų. Mokslininkai nustatė ryšį tarp chlorpirifoso ir Culter dabryi populiacijos pasiskirstymo: vidutinis pesticido kiekis žuvų kepenyse buvo didesnis tais metais, kai ežere buvo mažiau vyresnių žuvų.
Kepenų ląstelėse nustatyta senėjimo požymių. Užterštuose ežeruose gyvenančios žuvys turėjo du ar tris kartus daugiau lipofuscino – lipidų ir baltymų mišinio, kuris būdingas senesnėms ląstelėms. Be to, jų telomeros – chromosomų galus saugančios pasikartojančios DNR sekos – buvo trumpesni, o tai yra su amžiumi susijusių ligų požymis.
Mokslininkai taip pat įrengė laboratorinius akvariumus ir ežeruose sugautas žuvis laikė švariame vandenyje arba vandenyje, kuriame buvo 10 arba 50 trilijoninių dalių chlorpirifoso – tai, anot jų, yra realistiška koncentracija užterštuose ežeruose. Po 4 mėnesių visos švariame vandenyje laikytos žuvys buvo gyvos. Tuo metu akvariumuose, kuriuose buvo didelė chlorpirifoso koncentracijai, apie 20 proc. 2 metų amžiaus žuvų ir daugiau nei pusė 3 metų amžiaus žuvų nugaišo. Žuvų, laikytų didesnėje chemikalo koncentracijoje, telomeros buvo nuo ketvirtadalio iki trečdalio trumpesnės nei švariame vandenyje gyvenusių jų gentainių.
Tyrimo bendraautorius, aplinkos sveikatos mokslininkas iš Notre Dame`o universiteto Jasonas Rohras sako, kad reguliavimo institucijoms dar per anksti daryti pakeitimus remiantis mokslininkų išvadomis, tačiau jis tikisi, kad jos paskatins daugiau lėtinio chlorpirifoso ir kitų teršalų poveikio tyrimų. McMasterio universiteto ekotoksikologė Karen Kidd prognozuoja, kad taip ir bus. „Tai įspūdingas darbas“, – sako ji apie naująjį tyrimą.
Ar panašius rezultatus gautume ir ištyrę chlorpirifoso poveikį žmonėms, „dar neaišku, – sako naujajame tyrime nedalyvavęs ekotoksikologas Heinzas Koehleris, – tačiau to negalima atmesti.“
Asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė primena, kad Europos Sąjungoje ir Lietuvoje šis insekticidas ir jo veiklioji medžiaga nėra registruota, vadinasi – ir nėra leidžiama naudoti. Todėl jos nėra jokiuose legaliuose pesticidų produktuose ir ūkininkai neturi galimybių teisėtai jos įsigyti.
„Dėl ES taikomų aukščiausių pasaulyje reikalavimų galime sakyti, kad Lietuvoje ir ES užaugintas maistas yra saugus. Tą patvirtina ir nuolat atliekami produktų ėminiai, rodantys, kad apie 97 proc. produktų neviršija jokių leistinų normų – Lietuvoje šis rodiklis dar aukštesnis. Žinoma, nors ES taiko griežtus reikalavimus, kituose regionuose jie yra laisvesni, todėl svarbi lieka importo kontrolė, taip pat ir nelegalių pesticidų naudojimo prevencija“, – teigia Z. Varanavičienė
Tyrimas: https://www.science.org/doi/10.1126/science.ady4727
