2025 m. kosmosą tyrinėjantys mokslininkai į viešumą ne kartą ėjo su labai drąsiais pareiškimais – teigė aptikę senovinės ir dabar galbūt kosmose egzistuojančios gyvybės pėdsakų. Gyvybės moksluose itin daug dėmesio skirta ilgaamžiškumui ir eksperimentams su lytinėmis ląstelėmis. Taip per vieną iš jų išveistos pelės, turinčios du tėčius. Naujų rekordų pasiekta ir kalbant apie kiaulių organų persodinimą žmonėms, pavyzdžiui, amerikietis su kiaulės inkstu išgyveno beveik 9 mėnesius. Ir tai tik maža dalis margo 2025-ųjų mokslo pasaulio atradimų ir pasiekimų. LRT.lt atrinko 50 svarbiausių.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Mokslininkai teigė aptikę senovinės bei dabar galbūt kosmose egzistuojančios gyvybės pėdsakų.
- Vaikui JK gyvenimą pratęsė pirmoji personalizuota genų terapija. Genų terapija kompensuota pirmajam pacientui Lietuvoje.
- Nuo 2023 metų JK jau gimė 8 kūdikiai, turintys trijų žmonių DNR, o šiemet JAV gimė „vyriausias kūdikis“ pasaulyje.
- Atskleista vyriausios pasaulio moters ilgaamžiškumo paslaptis.
- Nustatyta, kad Sueco įlankoje lėtai formuojasi naujas vandenynas.
Gyvybė už Žemės ribų ir kitos kosmoso naujienos
1.* Rugsėjį NASA pranešė turinti vienų stipriausių iki šiol įrodymų, kad kadaise Marse galėjo egzistuoti gyvybė. Nuo 2021 m. Marse važinėjantis roveris „Perseverance“ aptiko neįprastų uolienų, jos pramintos leopardinėmis. Teigiama, kad jose užfiksuoti mikrobinės gyvybės vykdytų cheminių reakcijų ženklai.
Taip pat skaitykite
2. Taip pat šiais metais Kembridžo universiteto astronomai pranešė aptikę tvirčiausių iki šiol įrodymų, kad kitoje planetoje gali egzistuoti gyvybė. Jie paskelbė tolimos egzoplanetos K2-18b atmosferoje aptikę dimetilsulfido (DMS) ir (arba) dimetilo disulfido (DMDS) cheminių pėdsakų. Žemėje šias dujas išskiria tik gyvybė, pirmiausia – mikrobinė, pavyzdžiui, jūrų fitoplanktonas. Tačiau kiti mokslininkai drąsiu pareiškimu abejoja, mat ne visus tyrimo duomenis pavyksta atkartoti.
3.* Rugsėjį NASA paskelbė, kad, praėjus vos trims dešimtmečiams nuo pirmųjų egzoplanetų atradimo, oficialus NASA stebimų už Saulės sistemos ribų esančių planetų skaičius pasiekė 6 000. Be to, yra daugiau nei 8 000 papildomų planetų kandidačių, laukiančių savo oficialaus patvirtinimo.
4. Beje, vieną iš šių 6 000 planetų atrado ir Vilniaus ir Varšuvos universitetų astronomų komanda. Tai milžiniška dujinė planeta AT2021ueyL b. Jei lėktuvo greitis būtų 800 km/val., iki jos keliautumėte maždaug 4,6 milijardo metų.
Taip pat skaitykite
5.* Čilėje darbą pradėjo Veros Rubin observatorija. Didžiausia (3 200 megapikselių) iki šiol sukurta astronominė kamera turėtų suteikti daugiau informacijos apie Visatą nei visi optiniai teleskopai per visą istoriją kartu sudėjus, observatorijos pranešime žiniasklaidai sakė įstaigos direktoriaus pareigas einantis Brianas Stone`as. Kad žmogaus akys galėtų apdoroti 3 200 megapikselių vaizdą, jį reikėtų rodyti 400 itin didelės raiškos televizorių ekranų – tiek jų užtektų visai krepšinio aikštelei uždengti.
6. Beveik prieš šimtą metų mokslininkai iškėlė hipotezę, kad paslaptinga nematoma medžiaga, kurią jie pavadino tamsiąja materija, kaupiasi aplink galaktikas ir sudaro visą Visatą apraizgiusį kosminį tinklą (27 proc. kosmoso). Iš ko tamsioji materija susideda ir ar ji iš tiesų egzistuoja, vis dar neatsakyti klausimai, tačiau šiemet galbūt pagaliau pavyko rasti pirmuosius tiesioginius šios materijos įrodymus. Jei Tokijo universiteto astrofizikas Tomonori Totani teisus, tai tamsioji materija, sudaryta iš 500 kartų už protoną (teigiamą krūvį turinčią elementariąją dalelę) masyvesnių elementariųjų dalelių.
7.* Marsas šimtmečius žavėjo mokslininkus ir visuomenę. Viena svarbiausių priežasčių – rausvas jo atspalvis, dėl kurio jis dar vadinamas Raudonąja planeta. Šiais metais lietuvis dr. Adomas Valantinas kartu su kolegomis iš JAV ir Šveicarijos nustatė, kad raudoną Marso spalvą gali lemti mineralas ferihidritas. Tai geležies oksido mineralas, susidarantis daug vandens turinčioje aplinkoje. Tad atradimas pateikia užuominų apie drėgnesnę ir galbūt gyvybei palankesnę Marso praeitį.
8.* Vienas iš Jameso Webbo teleskopo tikslų yra pirmųjų Visatos galaktikų paieška. Prieš jį paleidžiant apie galaktikas per pirmąją pusę milijardo metų nuo Didžiojo sprogimo nežinojome praktiškai nieko. Dabar remiantis teleskopo duomenimis sudarytas didžiausias Visatos žemėlapis ir sukurtas milžiniškas galaktikų katalogas. Žemėlapį galima pamatyti čia.
9.* Mėnulio matomoje pusėje kovo 2 d. nusileido privatus zondas „Blue Ghost“, tai antras komercinis aparatas, pasiekęs Mėnulio paviršių. Mėnuleigis gabeno 10 NASA mokslinių prietaisų, kurie turėjo padėti geriau pažinti Mėnulio aplinką ir pasirengti būsimoms žmonių misijoms į Žemės palydovą. Jos yra agentūros Mėnulio ir Marso tyrinėjimo plano dalis, skelbia NASA.
10.* NASA paskelbė, kad sugrįžimas į Mėnulį (misija „Artemis II“) – tiesa, kol kas ne nusileidimas, o skrydis aplink – įvyks tarp 2026 m. vasario ir balandžio. Tai bus pirmas toks skrydis nuo 1972 m. gruodžio mėn. vykusios „Apollo 17“ misijos. Kitas etapas – „Artemis III“ misija, per kurią astronautų kojos ir vėl turėtų paliesti Mėnulio paviršių. NASA teigimu, tai galėtų įvykti 2027 m. viduryje. Tačiau išsilaipinti Mėnulyje iki dešimtmečio pabaigos siekia ir Kinija.
11.* Birželį JAV žiniasklaida pranešė, kad NASA planuoja paspartinti dabartinius planus ir iki 2030 m. pastatyti branduolinį reaktorių Mėnulyje. Gegužę Kinija ir Rusija taip pat paskelbė iki 2035 m. planuojančios Mėnulyje pastatyti automatizuotą atominę elektrinę.
12.* Jei reikėtų išrinkti daugiausia visuomenės aistrų šiais metais kursčiusį astronominį atradimą, karūną neabejotinai uždėtume liepą atrastai 3l/ATLAS kometai, kuri, kaip netrukus paaiškėjo, yra vos trečia tarpžvaigždinė viešnia mūsų Saulės sistemoje. Kadangi pradžioje apie ją žinojome nedaug, Harvardo mokslininkas Avi Loebas iškėlė teoriją, jog tai gali būti nežemiškas objektas. Visgi, atsirandant vis daugiau duomenų, tokie svarstymai buvo atmesti. Keli įdomūs dalykai, ką sužinojome apie kometą: ji gali būti net 10 milijardų metų senumo, kitaip tariant, daugiau nei dvigubai senesnė už mūsų maždaug 4 milijardų metų amžiaus Saulę, kiekvieną valandą kometa atsikrato šešiems mėlyniesiems banginiams pagal svorį prilygstančio dulkių kiekio.
Taip pat skaitykite
Vilčių teikiančios genų terapijos
13.* Alinančia genetine liga sergantis berniukas tapo pirmuoju žmogumi, kuriam buvo pritaikyta specialiai jam sukurta CRISPR-Cas9 (genų žirklių) terapija. K. J. Muldoono organizmas nesugebėjo apdoroti azoto turinčių junginių, dėl to jo kraujyje nuolat buvo didelis kiekis amoniako. Yra 50 proc. tikimybė, kad tokie vaikai mirs dar ankstyvoje kūdikystėje. Suleidus dvi vaisto dozes, jau po 7 savaičių buvo matomas būklės pagerėjimas.
14. Pirmą kartą į smegenis suleidžiama genų terapija 75 proc. sulėtino genetiškai paveldimos Hantingtono ligos progresavimą. Žmogus šios ligos simptomus pradeda jausti būdamas 35–55 metų amžiaus. Tai, kas pradžioje pasireiškia kaip nežymus koordinacijos praradimas ar užmaršumas, vėliau dažnai progresuoja iki nevalingų judesių, staigių nuotaikos svyravimų, laipsniško atminties ir mąstymo silpnėjimo.
15. Šiemet kalbant apie genų terapijos taikymą aplodismentų nusipelnė ir Lietuva – pirmą kartą vaikui, sergančiam spinaline raumenų atrofija (SRA), visiškai kompensuotas genų terapijos vaistas. SRA progresuojant silpsta kojų, rankų raumenys, vėliau trinka kvėpavimas, rijimas ir didžioji dalis vaikų nesulaukia antrojo gimtadienio. Pritaikius inovatyvų gydymą, vaikas namo paleistas jau po dviejų savaičių. Remiantis viešai prieinama informacija, pasaulyje vaikui skirtas vaistas kainuoja 1,2–2,1 mln. JAV dolerių.
Taip pat skaitykite
16. Londono universiteto koledžo (UCL) mokslininkai kartu su partneriais užsienyje nustatė genus, kurių pasikeitimai lemia tai, jog vaistai nuo traukulių, kurie skiriami epilepsija sergantiems žmonėms, yra neveiksmingi. Manoma, kad epilepsija serga 1 proc. žmonių ir 30 proc. atvejų yra atsparūs medikamentiniam gydymui. Atradimas gali padėti sukurti naujų epilepsijos valdymo būdų. Beje, vienas jų – to paties universiteto mokslininkų vystoma genų terapija.
Siekis sugrąžinti arba pagerinti regėjimą
17.* Šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje kenčia nuo presbiopijos, dar vadinamos senatvine toliaregyste, kai akys sunkiai sufokusuoja artimus objektus ir tekstą. Paprastai šią problemą galima išspręsti nešiojant akinius ar atliekant operaciją. Šiais metais Amerikos maisto ir vaistų agentūra (FDA) patvirtino miotikus – vyzdžio susitraukimą skatinančius vaistus. Tyrimą su jais atlikę mokslininkai teigia, kad vaistas padėjo daugeliui tyrimo dalyvių perskaityti papildomas eilutes akių tikrinimo lentelėse, o pagerėjęs regėjimas išsilaikė dvejus metus.
18.* Mažytė mikroschema ir specialūs akiniai netrukus padės geltonosios dėmės degeneracija sergantiems žmonėms atgauti regėjimą ar bent jau jį pagerinti. Daugiau nei 80 proc. pacientų, dalyvavusių tyrimuose penkiose šalyse, po metų stebėjimo nustatytas ženklus centrinio regėjimo pagerėjimas. Implantavus mikroschemą, pacientų skaitymo gebėjimai pagerėjo 25 raidėmis – arba penkiomis eilutėmis – standartinėje akių tyrimo lentelėje.
19. Kiti mokslininkai siekia išplėsti žmogaus regėjimo diapazoną. Mokslininkai iš Kinijos sukūrė kontaktinius lęšius, leidžiančius matyti infraraudonąją spinduliuotę. Mokslininkai įžvelgia įvairių inovacijos pritaikymo galimybių. Pavyzdžiui, slapti pranešimai, siunčiami infraraudonaisiais spinduliais, būtų matomi tik žmonėms su specialiais kontaktiniais lęšiais. Panašus metodas galėtų padėti daltonizmo sutrikimą turintiems žmonėms – jis galėtų paversti bangų ilgius, kurių jie nemato, į atspalvius, kuriuos jie gali matyti.
Daugiau nei pagalbinis apvaisinimas
20. Šių metų liepos mėnesį pasaulį apskriejo žinia, kad nuo 2023 metų JK jau gimė 8 kūdikiai, turintys trijų žmonių DNR. Tai ne šiaip įdomybė, bet ir didžiulis pasiekimas gydant itin sudėtingas mitochondrines ligas. Jas vaikai paveldi su motinos ląstelėje esančiomis pažeistomis mitochondrijomis (jas galima įsivaizduoti kaip ląstelės energijos fabrikus). Tad naujo metodo esmė, kad iš apvaisinto motinos, kuri turi pažeistas mitochondrijas, kiaušinėlio yra išimamas branduolys ir jis perkeliamas į sveikos moters donorės kiaušinėlį, iš kurio prieš tai buvo pašalintas jo branduolys.
Taip pat skaitykite
21.* 2025 m. liepos 26 d. JAV gimė „vyriausias kūdikis“ pasaulyje. Skamba gana neįprastai, tačiau jo embrionas buvo užšaldytas dar 1994 metais. 1990-ųjų pradžioje ilgai bandę pastoti Linda Archerd ir jos tuometis vyras nusprendė išbandyti pagalbinį apvaisinimą. Jį atlikus buvo gauti keturi embrionai: vienas buvo perkeltas L. Archerd ir moteris susilaukė dukros; kiti embrionai buvo užšaldyti ir palikti saugoti. Vienas embrionų vėliau buvo „įvaikintas“ ir leido kitai šeimai šįmet susilaukti vaiko.
22. Kinijos mokslininkai sugebėjo išveisti pelių, kurios turi du tėčius ir neturi mamos. Paskui šios pelės susilaukė sveikų palikuonių. Gali kilti klausimas, kam reikalingi tokie tyrimai? Mokslininkai aiškina, kad jie gali padėti pagerinti vaisingumo gydymo metodus ir mūsų supratimą apie įgimtus sutrikimus. „Nors šiuo metu efektyvumas yra nedidelis, šis atradimas gali būti svarbus žingsnis siekiant žinduolių androgenezės (aseksualus dauginimasis naudojant tik patinų genetinę medžiagą – LRT)“, – rašo tyrėjai.
Vaikų galima bus susilaukti vėliau?
23.* Rugsėjo gale mokslininkai pranešė pirmą kartą laboratorijoje žmogaus odos ląsteles pavertę kiaušialąstėmis, o šias apvaisinę spermatozoidais. Ši procedūra galėtų suteikti vyresnio amžiaus moterims, tos pačios lyties asmenims arba moterims, kurios kenčia nuo nevaisingumo dėl skirtingų priežasčių, galimybę susilaukti genetinių palikuonių, naujienų agentūrai AFP sakė naujos tyrimo ataskaitos, kurioje skelbiama apie šį pasiekimą, bendraautorė Paula Amato.
24. Ar galima pakeisti moteriškų kiaušialąsčių (oocitų) senėjimą ir pataisyti juose atsiradusius pažeidimus? Tai, kas anksčiau buvo laikoma biologiškai neįmanoma, pavyko tarptautinei mokslininkų komandai. Jie įrodė, kad, perkėlus seno oocito branduolį į jaunos branduolio neturinčios kiaušialąstės aplinką, senos ląstelės branduolyje sumažėja DNR pažeidimų. Nors tyrimai kol kas atlikti su pelėmis, mokslininkai mano, kad tai atveria naujų galimybių kurti ląstelių terapijas, kurios ateityje galėtų sumažinti embrionų chromosomų defektų riziką, padidinti pagalbinio apvaisinimo sėkmės rodiklius ar padėti išsaugoti nykstančias rūšis.
Ilgaamžiškumo metai
30.* Pagal tyrimų ilgaamžiškumo srityje įvairovę atrodo, kad ši tema intriguoja jau ne tik visuomenę, bet ir mokslininkus. Itin daug dėmesio sulaukė iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. seniausia Žemės moterimi laikytos Marios Branyas Moreros mėginių tyrimas. Išvados mokslininkus apstulbino. Pavyzdžiui, įprastai senstant chromosomų galai – telomeros – trumpėja, tačiau daugiau nei 116 metų amžiaus M. Branyas Moreros telomerų vidutinis ilgis buvo didesnis net už kai kurių vos į ketvirtą dešimtį įkopusių tiriamųjų. Be to, mokslininkai nustatė genetinius variantus, apsaugančius nuo tokių ligų kaip širdies ir kraujagyslių sutrikimai, diabetas ir neurodegeneracija. Genetika svariai prisidėjo prie ilgo moters gyvenimo. Tačiau taip pat buvo žinoma, kad tiriamoji laikėsi specifinės gyvensenos – mėgo jogurtą ir didesnę gyvenimo dalį laikėsi Viduržemio jūros regiono dietos.
31.* Kalbant apie mitybą, kita mokslininkų grupė kaip tik ir kėlė klausimą, koks maistas labiausiai skatina sveiką senėjimą. 30 metų trukęs tyrimas atskleidė, kad geriausia mityba sveikam senėjimui užtikrinti yra ta, kurioje akcentuojamas augalinis maistas, pavyzdžiui, vaisiai, daržovės, neskaldyti grūdai, riešutai ir ankštinės daržovės, ir skatinama mažinti raudonos ir perdirbtos mėsos, cukrumi saldintų gėrimų, natrio ir rafinuotų grūdų kiekį.
32.* Na, o kurių organų jaunatviškumas yra raktas į ilgaamžystę? Ištyrę beveik 44 tūkst. JK gyventojų mokslininkai nustatė, kad jaunatviškos smegenys ar imuninė sistema gali būti svarbiau nei lėtai senstanti širdis ar plaučiai.
33.* Maksimali grenlandinių banginių gyvenimo trukmė yra daugiau nei 200 metų – jie gyvena ilgiau nei bet kurie kiti žinduoliai. Tačiau iki šiol nebuvo paaiškinta, kaip šie 80 tonų sveriantys gyvūnai taip ilgai išgyvena. Šiais metais mokslininkai nustatė, kad šio banginio organizmas gamina 100 kartų daugiau CIRBP nei žmogaus organizmas. CIRBP yra DNR „remontą“ inicijuojantis baltymas, kurio gamybą skatina šaltis. Dabar mokslininkai nusprendė išauginti pelių, turinčių didesnį CIRBP kiekį, ir išsiaiškinti, kiek jos gyvens. Jie taip pat tikisi patikrinti, ar šaltame vandenyje plaukiojančių arba po šaltu dušu besimaudančių žmonių organizme šio baltymo yra daugiau ir kiek ilgai išsilaiko padidėjęs jo lygis.
Smegenys
34.* Išanalizavus mažesnę už smėlio grūdelį pelės regos žievės dalį sukurtas išsamiausias iki šiol žinduolio smegenų neuronų žemėlapis. Viename kubinio milimetro smegenų gabalėlyje identifikuota 200 000 ląstelių, sujungtų 524 mln. jungčių – sinapsių, be to, keturi kilometrai aksonų – nervinių ataugų, kuriomis nervinės ląstelės bendrauja tarpusavyje. 3D smegenų rekonstrukcija padės suprasti, kaip veikia intelektas, sąmonė, kaip atsiranda ir progresuoja tokios ligos kaip Alzheimerio, Parkinsono liga, autizmas ir šizofrenija.
35.* Tyrinėdami beveik 4 000 žmonių smegenų vaizdus, neurologai nustatė keturis lūžio taškus, kuriuose smegenys pereina į kitą etapą. Tai įvyksta, kai žmogus pasiekia 9, 32, 66 ir 83 metų amžių. Supratimas, kaip smegenys keičiasi su amžiumi, yra labai svarbus norint geriau suvokti, kaip veikia įvairūs neurologiniai ir psichiniai sutrikimai.
Ksenotransplantacijos
36.* Šiemet JAV ir Kinijoje ir toliau buvo intensyviai tęsiami ksenotransplantacijų (gyvūnų organų persodinimo žmonėms) bandymai. Šioje srityje viso pasaulio publikacijų antraštėse skambėjo Timo Andrewso pavardė, mat jis su genetiškai redaguotu kiaulės inkstu išgyveno beveik 9 mėnesius. Tai rekordas, kalbant apie kiaulės organų transplantacijas. Be to, 2025 m. vasarį FDA davė leidimą atlikti klinikinį tyrimą, kurio metu kiaulės inkstas bus persodintas 6 pacientams.
37. Iki šiol, be inkstų, žmonėms taip pat buvo persodinta kiaulės širdis ir užkrūčio liauka. Tačiau šiemet šis sąrašas buvo praplėstas. Kinijos medikai pirmą kartą pasaulio istorijoje žmogui transplantavo kiaulės kepenis. Pacientas po procedūros išgyveno beveik pusę metų, įskaitant 38 dienas su kiaulės organu. Be to, kita Kinijos gydytojų grupė pirmą kartą persodino genetiškai modifikuotos kiaulės plautį smegenų mirtį patyrusiam žmogui. Po transplantacijos kiaulės plautis „išliko gyvybingas ir funkcionalus“ devynias dienas, nors jau po 24 valandų po procedūros pasirodė atmetimo požymių. Eksperimentas buvo nutrauktas 9 dieną paciento šeimos prašymu.
Kaip gyveno mūsų protėviai?
38. Archeologai mano atradę seniausių žinomų įrodymų, kurie liudija, kad žmonės prieš maždaug 400 000 metų mokėjo kontroliuoti ugnį. Didžiojoje Britanijoje buvo aptiktas medžiagos, kuri ne kartą buvo termiškai paveikta, lopinėlis. Geocheminiai tyrimai rodo, kad šis lopinėlis buvo ne kartą įkaitintas iki daugiau nei 700 °C temperatūros. Tai aiškiai rodo, kad šioje vietoje buvo laužavietė arba židinys, kurį žmonės naudojo pakartotinai. Iki šiol seniausias įtikinamas įrodymas apie dirbtinį ugnies įkūrimą buvo vos 50 000 metų senumo.
39.* Iki šiol manyta, kad mūsų protėviai vengė sudėtingo augalų apdorojimo ir valgė paprastesnį maistą, kurį sudarė mėsa, riešutai, vaisiai ir žalios daržovės. Tačiau daugėja įrodymų, kad šios žinios apie mitybą pagrįstos klaidingu įsitikinimu. Naujas tyrimas parodė, kad dabartinio Izraelio teritorijoje gyvenę pleistoceno homininai žinojo, kaip gauti didesnę dalį kalorijų iš stebėtinai įvairių augalų. Radiniai liudija, kad jie apdorojo ir maistui vartojo ąžuolo giles, kviečių ir miežių grūdus, ankštines daržoves ir valgomus vandens augalus, tokius kaip paprastosios lūgnės ir vandeniniai kaštonai.
40. Kitas tyrimas atskleidė, kad Europoje ne visada gyveno šviesiaodžiai žmonės. Remiantis ankstesniais duomenimis, manyta, kad pirmieji šviesiaodžiai žmonės atsirado maždaug prieš 15 000 metų Kaukazo regione ir iš ten išplito po Europą. Tačiau naują tyrimą atlikę mokslininkai teigia, kad viskas galėjo būti kiek kitaip, panašu į leopardo kailį: tai šen, tai ten pasirodydavo žmonių su šviesesne ar tamsesne oda. Tad tamsūs bruožai Europoje galėjo būti norma iki pat geležies amžiaus (prieš 3 000–1 700 metų).
41.* Visos šiuolaikinės katės yra kilusios iš tos pačios rūšies – Afrikos laukinės katės. Tačiau mokslininkams ilgą laiką buvo mįslė, kaip, kur ir kada jos prarado savo laukinę prigimtį ir užmezgė artimus ryšius su žmonėmis. Pasirodo, mūsų santykiai su katėmis kažkur šiaurės Afrikoje užsimezgė vos prieš maždaug 3,5 ar 4 tūkstančius metų, o ne prieš 10 tūkstančių metų, kaip buvo galvojama iki šiol. O į Europą katės atkeliavo tik maždaug prieš 2 000 metų.
Besikeičianti Žemė
42. Prieš maždaug 28 milijonus metų Arabijos tektoninė plokštė atsiskyrė nuo Afrikos plokštės, atverdama dabartinę Sueco įlanką. Iki šiol manyta, kad čia įvykęs skilimas sustojo. Tačiau šiais metais mokslininkai atskleidė, kad Sueco įlanka vis dar plečiasi maždaug 0,5 milimetro per metus, dėl to ateityje šioje vietoje gali atsirasti naujas vandenynas.
43.* Mokslininkai nustatė, kad vidinis Žemės branduolys palaipsniui keičia savo formą. Tai vyksta jame kristalizuojantis geležiai iš išorinio branduolio. Šis procesas skatina išorinio branduolio virpėjimą, tai palaiko Žemės magnetinį lauką. Naujas atradimas atveria naujų klausimų apie tai, kaip pokyčiai branduolyje gali paveikti mūsų 24 valandų paros trukmę.
Keletas įdomių radinių
44. Gvatemalos džiunglėse archeologai aptiko trijų majų miestų liekanų. Miestai yra nutolę vienas nuo kito maždaug 5 kilometrų atstumu ir išsidėstę kaip trikampis. Vienoje iš gyvenviečių atkastas astronominis kompleksas, kurio pastatai išdėstyti taip, kad būtų galima tiksliai fiksuoti saulėlydžius ir lygiadienius. Kitame mieste yra 33 metrų aukščio piramidė. Miestuose taip pat rasta varlės formos altorių ir aukurų.
45. Ruošiantis tiesti greitkelį čekų archeologai Bohemijos regione aptiko 2 200 metų senumo beveik 47 amerikietiškojo futbolo aikščių dydžio keltų gyvenvietę. Be visų juvelyrinių ir keraminių dirbinių, čia rasta ir gintaro, tad manoma, kad gyvenvietė buvo „gintaro kelio koridoriuje“, kuriuo gintaras kadaise gabentas iš Baltijos ir Šiaurės jūrų į Vidurio Europą.
46. Ilgus šimtmečius mokslininkai manė, kad piramidėse buvo laidojami tik elito atstovai. Tačiau 2025 metais Tomboso archeologinėje vietovėje, esančioje dabartiniame Sudane, šalia Egipto sienos, atrastų senovinių skeletų tyrimai privertė suabejoti šia hipoteze. Ant kai kurių greta kilmingųjų tose pačiose piramidėse palaidotų žmonių skeletų mokslininkai rado žymių, rodančių, kad jie buvo fiziškai aktyvūs, o tai gali reikšti, kad jie priklausė darbininkų klasei.
47.* 1768 m. kapitono Jameso Cooko vadovaujamas laivas „HMS Endeavour“ išplaukė iš Anglijos į atradimų kupiną kelionę. Iš pradžių jam buvo pavesta stebėti Veneros tranzitą Taityje, tačiau jis taip pat siekė dokumentuoti „neatrastas pietų žemes“. J. Cookas ir jo įgula pirmą kartą nubraižė Naujosios Zelandijos ir rytinės Australijos krantų žemėlapį. Šįmet paskelbtoje ataskaitoje, parengtoje po 26 metų istorinių ir archeologinių tyrimų, daroma išvada, kad pagaliau aptikta „HMS Endeavour“ laivo nuolaužų ir jos yra RI 2394 pavadintoje vietovėje, dumbliname Niuporto uosto dugne, Rod Ailande, JAV.
48. Šiais metais buvo rasta ne tik įdomių archeologinių, bet ir biologinių radinių. Pavyzdžiui, giliausioje pasaulyje vandenyno vietoje – Marianų įduboje – aptikta apie 6 000 iki šiol nematytų mikrobų rūšių. Šie keisti mikroorganizmai nepanašūs į nieką, ką matome paviršiuje, – jie puikiai prisitaikę gyventi nuolat veikiami itin aukšto slėgio, šalčio ir maisto medžiagų trūkumo.
49. Kitame pasaulio krašte drėgnoje oloje po Albanijos ir Graikijos siena mokslininkai aptiko voratinklį, kuris techniškai yra pakankamai didelis, kad sugautų banginį. 106 kv. m ploto mezginys šiuo metu yra laikomas didžiausiu kada nors rastu voratinkliu.
Paneigtas alfa patino mitas
50. Istoriškai mokslininkai dažnai manė, kad tarp žinduolių dominuoja patinai. Tačiau tai ne visada tiesa – pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai užfiksavo daugybę atvejų, kai dominuoja patelės – nuo matriarchatinių orkų iki agresyvių surikatų patelių. Dabar mokslininkai ištyrė daugiau nei 100 primatų rūšių ir nustatė, kad daugumoje jų nė viena lytis nėra aiškiai viršesnė už kitą, tad idėja apie tarp visų gyvūnų rūšių dominuojantį alfa patiną tampa vis didesniu mitu.
*Projektas atliekamas JAV mokslininkų arba su jais bendradarbiaujant. Prasidėjus antrajai Donaldo Trumpo kadencijai valstybės mokslas išgyvena krizinius laikus. 2025 m. administracija atleido tūkstančius Vyriausybės remtų mokslininkų, sustabdė didelę dalį šalies mokslinių tyrimų. Kovo mėnesį apie 1 900 JAV žymiausių mokslininkų, narių paskelbė atvirą laišką, kuriame pareiškė: „Siųsdami šį SOS signalą norime aiškiai pasakyti: mokslas šalyje yra naikinamas.“ Balandžio mėnesį atliktoje „Nature“ skaitytojų apklausoje 94 proc. skaitytojų teigė nerimaujantys dėl šalies mokslo ateities. Tokia pat dalis teigė, kad D. Trumpo administracijos mokslo politika turės neigiamų padarinių pasauliui. Kitais metais kai kurių mokslo įstaigų biudžetą siūloma apkarpyti per pusę, tad kyla grėsmė, kad sustos dar didesnė dalis projektų, o juos vykdantys mokslininkai neteks darbų.
