Niujorko universiteto „Langone Health“ chirurgai atliko pirmąją kombinuotą mechaninio širdies siurblio ir genetiškai redaguotos kiaulės inksto bei užkrūčio liaukos persodinimo operaciją. Pacientė buvo 54 metų moteris, serganti širdies ir inkstų nepakankamumu, rašoma ligoninės pranešime žiniasklaidai.
Lisa Pisano nebuvo kandidatė į širdies ir inkstų transplantaciją, nes kelios lėtinės ligos labai sumažino geros baigties tikimybę, be to, jaučiamas didelis organų, kuriuos galima būtų persodinti, trūkumas.
Nepaisant šių negandų, L. Pisano trykšta meile savo anūkams ir viliasi galėsianti pamatyti, kaip jie auga.
„Viskas, ko noriu, tai galimybės turėti geresnį gyvenimą, – sakė ji. – Po to, kai man buvo atmesta galimybė persodinti žmogaus organus, supratau, kad man liko nedaug laiko. Gydytojai manė, kad gali pavykti gauti leidimą, su kuriuo man būtų persodintas genetiškai redaguotos kiaulės inkstas. Aptariau tai su savo šeima ir vyru. Jis buvo šalia manęs per visą šį išbandymą ir nori, kad man viskas būtų gerai.“
Iki šiol nėra užfiksuota atvejų, kad mechaninį širdies siurblį turintiems asmenims būtų persodinti kokie nors organai. Tai tik antroji genų redaguotos kiaulės inksto transplantacija gyvam žmogui ir pirmoji su užkrūčio liauka.
„Neįtikėtina, kokie mokslo pasiekimai leido mums išgelbėti Lizos gyvybę ir ką mes, kaip visuomenė, siekiame padaryti dėl visų tų, kuriems reikia gyvybiškai svarbaus organo“, – sakė transplantacijos operacijai vadovavęs daktaras Robertas Montgomeris.
Dvi sudėtingos operacijos
Per devynias dienas dvi atskiros chirurgų komandos atliko kelias procedūras.
Pirmosios procedūros metu chirurgai moteriai implantavo širdies siurblį – prietaisą, vadinamą kairiojo skilvelio pagalbiniu įtaisu, kuris paprastai naudojamas pacientams, laukiantiems širdies transplantacijos arba dėl kitų priežasčių pripažintiems netinkamais širdies transplantacijai.
Antroji procedūra buvo ksenotransplantacija, t. y. ne žmogaus organų persodinimas.
L. Pisano gavo genetiškai redaguotos kiaulės inkstą. Kai gyvūnas buvo dar tik embriono stadijos, jo genetinėje medžiagoje buvo išjungtas genas, atsakingas už cukraus, vadinamo alfa-gal, gamybą. Ankstesnių tyrimų, atliktų Niujorko universiteto „Langone Health“ klinikoje, metu buvo įrodyta, kad alfa-gal pašalinimo pakanka, kad būtų išvengta antikūnų reakcijos, galinčios sukelti persodinto kiaulės organo atmetimą.
Be to, siekiant sumažinti žmogaus imuninės sistemos reakciją, po inksto dangalu chirurginiu būdu buvo patalpinta kiaulės užkrūčio liauka, atsakinga už imuniteto „treniravimą“.
„Naudodami kiaules su viena genetine modifikacija, galime geriau suprasti, kokį vaidmenį gali atlikti vienas pagrindinis stabilus genomo pokytis, kad ksenotransplantacija taptų perspektyvia alternatyva, – sakė daktaras R. Montgomery. – Kadangi šios kiaulės gali būti veisiamos ir joms nereikia klonavimo, kaip sudėtingesnio genų pakeitimo atveju, tai yra tvarus ir lengvai pritaikomas organų trūkumo sprendimas. Jei norime greitai pradėti gelbėti daugiau gyvybių, išeitis bus naudoti mažiau modifikacijų ir vaistų.“
Ankstesni bandymai
2024 m. kovo mėnesį Masačusetso ligoninės gydytojai pirmą kartą istorijoje 62 metų Richardui Slaymanui persodino genetiškai redaguotos kiaulės inkstą. Tuomet kiaulėje buvo atlikta daugiau genetinių pakeitimų: buvo pašalinti trys genai, susiję su galimu organo atmetimu, įterpti septyni žmogaus genai, kad būtų padidintas suderinamumas su žmogumi, be to, buvo inaktyvuoti kiaulės DNR įsiterpę retrovirusai, kurie gali užkrėsti žmones.
R. Slaymanui persodintas organas jau daugiau nei mėnesį puikiai funkcionuoja, o pats pacientas išleistas namo.
Anksčiau dviem vyrams buvo mėginama persodinti kiaulės širdį. Vienas jų išgyveno du mėnesius, kitas – šešias savaites.
