Iš tarpžvaigždinės erdvės į Saulės sistemą įskriejęs objektas 3I/ATLAS pritraukė visų visuomenės grupių susidomėjimą. Nors moksliniu konsensusu nutarta, jog 3I/ATLAS – kometa, netrūko konspiracinių teorijų. Viena populiariausių – jog ne kometa iš tiesų skrieja mūsų padangėje, o nežemiškos civilizacijos kosminis laivas.
Atkeliavo iš Visatos gelmių
Liepos pradžioje už Jupiterio orbitos aptiktas objektas tarpžvaigždinė kometa 3I/ATLAS artimiausią mūsų Saulei tašką pasiekė spalio gale. Atstumas iki mūsų žvaigždės tuo metu siekė 203 milijonų kilometrų.
„Ši kometa ypatinga tuo, kad ji atskriejo iš tarpžvaigždinės erdvės, kuri plyti už Saulės sistemos ribų. Vadinasi, ši kometa nėra mūsų Saulės sistemos objektas – ji „svetimkūnis“, susiformavęs prie kitos žvaigždės ir po kažkokių stichinių įvykių išsviestas iš sistemos į tarpžvaigždinę erdvę“, – kosminio kūno išskirtinumą įvardija Vilniaus universiteto astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė.
Tai trečias tarpžvaigždinis objektas Saulės sistemoje. 2017 m. mokslininkai aptikto 1I/`Oumuamua`ą ir 2019 m. 2I/Borisovą. Tiesa, tik pastarasis parodė kometos aktyvumo ženklų, o 1I/`Oumuamua buvo kietas uolinis sausas kūnas, labiau palyginamas su asteroidu. Taigi 3I/ATLAS yra viso labo antra kometa, atskriejusi iš už Saulės sistemos ribų.
3I/ATLAS iš šios trijulės išsiskiria ir tuo, jog skrieja didžiausiu greičiu ir orbitos perimetras yra didžiausias. Tai rodo, kad pirmi du svečiai iš tarpžvaigždinės erdvės gimė prie jaunesnių žvaigždžių nei ATLAS kometa, pasakoja R, Minkevičiūtė.
„1I/`Oumuamua buvo pastebėtas jau nutolstantis nuo Saulės, taigi turėjom santykinai mažai laiko jį stebėti ir tirti, kol jis tapo per daug blyškus. Borisovo kometai stebėti ir tirti mokslo bendruomenė turėjo daugiau laiko, bet tada kosmose turėjome ir mažiau kosminių aparatų, su kuriais galėjome išsamiau ją nagrinėti. Dabar kosmose skrieja Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST), turime daugiau ir antžeminės infrastruktūros“, – sako pašnekovė.
Įdomu, jog kiekvieną valandą ATLAS kometa atsikrato šešiems mėlyniesiems banginiams pagal svorį prilygstančio dulkių kiekio.
„Tarpžvaigždiniai objektai yra labai įdomūs mokslininkams, tirdami juos, tebūnie vien tik nuotoliu, naudodami teleskopus, mes galim daug sužinoti apie tai, kokios sąlygos buvo tų žvaigždžių, prie kurių jie susiformavo, aplinkoje, ir rasti panašumų bei skirtumų su tomis sąlygomis, kurioms esant formavosi Saulės sistema“, – pasakoja astrofizikė.
Į Žemę neatsitrenks
Galimybė, kad tarpžvaigždinis objektas susidurs su Žeme, egzistuoja. Vis dėlto dėl šios kometos mums nerimauti nereikia.
„Iš tiesų, yra labai tikėtina, kad Saulės sistemoje šiuo metu lankosi net ne vienas, o tūkstančiai tarpžvaigždinių objektų, jie nebūtinai priartėja prie Saulės, jie gali būti kažkur toli palei Neptūno orbitą ar panašiai“, – sako R. Minkevičiūtė.
Tarpžvaigždiniai objektai skrieja labai greitai. Pavyzdžiui, 3I/ATLAS kometos greitis yra apie 60 km/s. Jie taip pat gali būti maži ir tamsūs, todėl lieka nepastebėti ir neužfiksuoti.
„Bet yra kuriami nauji teleskopų tinklai, kurie vykdys išsamias dangaus apžvalgas, pavyzdžiui, Veros Rubin observatorija. Tikimasi, kad su šios observatorijos „Large Synoptic Survey Telescope“ kamera pavyks rasti daugiau panašių „svečių“ iš už anapus Saulės sistemos“, – priduria mokslininkė.
Ateivių laivas?
Vos atradus kometą buvo iškelta teorijų, jog ji – nežemiškos civilizacijos sukurtas objektas, kosminis laivas. Garsiausiai šis pasisakymas nuaidėjo Harvardo mokslininko Avi Loebo tinklaraštyje. Apie tai plačiau skaitykite čia.
Atlikus tolimesnius tyrimus visos abejonės buvo išsklaidytos – į mūsų Saulės sistemą iš tiesų įskrido kometa.
„Yra nesunku įsivelti į panašaus pobūdžio diskusijas, nes mes neturime jokio pavyzdžio, kaip atrodytų tikras nežemiškos civilizacijos sukurto kosminio aparato vizitas Saulės sistemoje“, – teigia R. Minkevičiūtė.
Teorijų kilo dėl kometos atmosferos sukelto švytėjimo. Buvo teigiama, jog šį švytėjimą gali skleisti branduolys ir dėl to objektas galėtų būti branduoline energija varomas erdvėlaivis.
„Be to, buvo matyti, kad dulkės nuo kometos sklinda ne tik Saulės vėjo kryptimi, kas yra normalu kometos atveju, buvo pastebėtas ir intensyvus dulkių srautas, nukreiptas link Saulės. Mokslininkas aiškino, kad „ateivių“ laivas ilgoje kelionėje aplipo dulkėmis, o dabar jos „nugaruoja“, – pasakoja R. Minkevičiūtė.
Pačioje stebėjimų pradžioje mokslininkus stebino ir tai, kad kometos trajektorija labai tiksliai sutapo su Saulės sistemos planetų orbitų plokštuma, kometai pavyko praskrieti gana arti Jupiterio, Marso, Veneros. Atrodė, lyg tas skrydis turėjo būti planuotas, nes tikimybė atsitiktinai įgauti tokią trajektoriją yra labai maža.
„Bet reikia suprasti, kad tai buvo tik pasvarstymai, sukėlę daug aistrų. Galiausiai dabar turime kur kas daugiau patikimų įrodymų, kad tai natūralus gamtos kūnas, o ne dirbtinis. Tai, kad kometa elgiasi keistai, nėra savaime įrodymas, kad ji yra kitos civilizacijos kurta technologija. Be to, šie pasvarstymai pasirodė, kai dar gana mažai laiko buvom stebėję kometą, kai dar nesimatė kometoms būdingos uodegos. Dabar ją matome“, – priduria astrofizikė.
Mokslininkės teigimu, svarbu suprasti ir tai, jog net jeigu kometą galima tyrinėti radijo teleskopais, tai nereiškia, kad sugauname „ateivių“ pokalbius, radijo teleskopais galime aptikti iš vieno deguonies ir vieno vandenilio atomo sudarytas molekules kometos „atmosferoje“.
Nors aišku, jog kometa – ne ateivių laivas, visgi jos kilmę tiksliai įvertinti sunku. Atradimo metu kometa skriejo nuo Šaulio žvaigždyno – ta kryptimi plyti centriniai mūsų Galaktikos regionai.
„Sunku pasakyti tiksliai, iš kur atkeliavo kometa. Didelis objekto greitis ir skriejimo orbitos parametrai sufleruoja, kad ji galėtų būti iš Galaktikos storojo disko – regiono, kur plyti senesnės už Saulę žvaigždžių populiacijos, tai ir pati kometa galėtų būti senesnė už Saulę. Kompiuterinių modelių, paremtų ankstyvais kometos stebėjimais, spėjamas amžius buvo 11 mlrd. metų. Kituose šaltiniuose rastume nuorodą, kad kometa yra senesnė nei 7 mlrd. metų. Tikėtina, kad mokslininkai ir toliau darbuosis prie šio klausimo – tirs ATLAS kilmę“, – svarsto R. Minkevičiūtė.
Labai keista kometa
Kalbant apie kometos išskirtinumus, verta dėmesį atkreipti ir į tai, jog ši kometa skiriasi nuo „savų“ Saulės sistemos kometų, nes joje yra kur kas daugiau anglies dioksido ir nikelio. Tai rodo, kad kitos žvaigždės sistema, iš kurios kometa atkeliavo, formavosi iš kitokios medžiagos nei Saulės sistema.
„Kometos anglies dioksido ir vandens santykis yra 8:1 – jokia Saulės sistemos kometa nepasižymi panašia savybe. Tačiau kitų anglies molekulių rasta mažiau“, – pasakoja astrofizikė.
Mokslininkų tyrinėjimai ir toliau tęsiasi – tikimasi sulaukti dar daugiau naujienų, padėsiančių išsiaiškinti kometos kilmę.
„Kol kas kometa nustebino mokslininkus savo netikėtai sparčiu paryškėjimu artėjant prie Saulės – jokia Saulės sistemos kometa taip sparčiai neryškėja. Panašu, kad ledas sparčiai garuoja, kurdamas aplink kometos branduolį storą debesį – komą. Kol kas sunku paaiškinti, kodėl taip nutiko, galbūt čia kažkaip susiję su jos dideliu greičiu. Kita vertus, ji yra tipinė kometa – sudaryta iš ledo ir dulkių, kurios gana panašios į Saulės sistemos kometų dulkes. Be to, vanduo yra svarbus gyvybės ingredientas – vadinasi, gyvybei būtinų medžiagų formavimasis nėra mūsų Saulės sistemos unikalumas“, – sako astrofizikė.
Anot pašnekovės, ši kometa – puiki galimybė mokslininkams nagrinėti, kokios sąlygos vyravo prie kitų žvaigždžių, kai jos formavosi.
„Tai labai keista kometa – bet tai yra labai normalu, nes turime svečią iš kitos žvaigždės sistemos“, – apibendrina R. Minkevičiūtė.
