Didžiausioms metų šventėms artėjant, viena geriausių dovanų – įdomi knyga, sako LRT kalbinti mokslininkai. Tam, kad nepasiklystumėte jų jūroje, skirtingų sričių ekspertai dalijasi savo rekomendacijomis. Nuo dirbtinio intelekto platybių iki istorijos ir ungurių – štai 14 mokslo populiarinimo knygų, kurias verta padėti po Kalėdų eglute.
1. D. Acemoglu, J. Robinsono „Kodėl tautos žlunga: valdžios, klestėjimo ir skurdo šaltinis“
„Tai nuostabiai lengvai ir suprantamai aprašyta pasaulio ekonominio vystymosi priežasčių istorija. Autoriai ekonominės istorijos pavyzdžiais paaiškina, kaip tinkamos institucijos užtikrina net ir jokių resursų neturinčių šalių klestėjimą, o netinkamos sugriauna turtingiausias valstybes. Asmeniškai man tai vienas aktualiausių ekonomiką ir istoriją jungiančių veikalų. Jis šiandien braškančią Lietuvą moko, kaip svarbu nesuardyti gero institucinio pamato“, – rekomendacija dalijasi ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas dr. Adomas Klimantas.
2. P. Swenssono „Apie ungurius ir žmones“
„Tai įtaigi, labai lengvu stiliumi parašyta ir moksliniais įrodymais praturtinta knyga apie mįslingiausią pasaulio žuvį – ungurį. Pasirodo, galimai ungurio lyties įminimo nesėkmė nulėmė ir psichoterapeuto Froido tolimesnį profesinį pasirinkimą.
Knygoje surasime atsakymą, kodėl pasaulio biologai dar praėjusio amžiaus pabaigoje savo mokslines diskusijas užbaigdavo sutarimu, kad visi klausimai aiškūs, išskyrus ungurių, nes vis neįminti šios mįslingos žuvies nerštavietės, lyties klausimai, nepakankamas supratimas apie ungurio gebėjimą prisitaikyti prie visiškai kitokių aplinkybių, pvz., gyventi sausumoje ar šliaužiant įveikti didžiulius atstumus sausuma“, – rekomendaciją pateikia Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas prof. Raimondas Kubilius.
3. N. Černiausko „1940: paskutinė Lietuvos vasara“
Kita R. Kubiliaus rekomenduojama knyga skaitytojus nukelia į 1940-ųjų vasarą Lietuvoje.
„Nuostabiai dokumentuota istorija, atskleidžianti, kokia turtinga, veikli, visuomeniška buvo Lietuva. Autoriaus kruopščiai iš laikraščių, žurnalų, knygų, dienoraščių surinkti dokumentiniai to meto atspindžiai leidžia pajausti ir išgyventi anuometines ekonominio, bendruomeniškumo, socialinio gyvenimo vasaros akimirkas. Neabejoju, jeigu ne įvykusi okupacija, būtume šiandien viena iš stipriausią ekonominę įtaką formavusių Vakarų Europos valstybių“, – komentuoja pašnekovas.
4. P. Atios, B. Giffordo „Pergyventi save. Ilgaamžystės mokslas ir menas“
Genetikas dr. Vaidas Dirsė rekomenduoja leistis į ilgaamžiškumo pažinimo kelionę. Knygoje išskiriamos keturios pagrindinės ligos, kurios dažniausiai sumažina gyvenimo kokybę ir trukmę: širdies ligos, vėžys, neurodegeneracinės ligos ir metabolinės problemos.
„Moksliškai pagrįstas, bet suprantamas požiūris – paaiškinami kompleksiniai mokslo terminai paprastai, remiantis tyrimais ir [autorių] patirtimi. Knyga skatina ne gyventi ilgiau bet kokia kaina, bet gyventi ilgiau, sveikiau ir kokybiškiau, siūlo konkrečius įrankius ir strategijas (pavyzdžiui, kaip vertinti riziką, kaip integruoti treniruotes, mitybą)“, – priduria pašnekovas.
5. Davido A. Sinclairo, Matthew D. La Plante „Gyvenimo trukmė. Kodėl senstame ir kodėl tai neprivaloma“
Kita V. Dirsės rekomenduojama knyga analizuoja senėjimo procesus: kūno ląstelės „pamiršta“, kaip tinkamai skaityti genų informaciją, todėl netenka savo tapatybės ir funkcijų. Knygos autoriai teigia, kad pagrindinės senėjimo priežastys yra ląstelių pažeidimai, kurie sutrikdo epigenetinį reguliavimą, o tai laikui bėgant sukelia senėjimo ligas. Išskiriami pagrindiniai senėjimo veiksniai ir siūlomi būdai, kaip atkurti epigenetinę informaciją, sulėtinti ar net atbuline eiga pajudinti senėjimo procesą.
„Revoliucinė teorija, kuri keičia senėjimo suvokimą, – Sinclairas teigia, kad senėjimas yra liga, kurią galima gydyti, o ne natūralus gyvenimo etapas. Tai suteikia viltį ir naują požiūrį. Autorius dalijasi pažangiausiais tyrimais apie sirtuinus, NAD+, resveratrolį, metforminą, genetinį programavimą ir kitas technologijas, kurios jau keičia mokslo lauką.
Nors teorijos gali atrodyti futuristiškos, knygoje pateikiami konkretūs patarimai (kaip maitintis, judėti, laikytis šalto, vartoti papildus), kuriuos galima taikyti čia ir dabar. Be to, knyga parašyta kaip mokslinė detektyvinė istorija, kurioje autorius dalinasi asmenine kelione, laboratorijos atradimais ir istoriniais pavyzdžiais. Tai [knyga], skaitoma kaip romanas“, – pasakoja pašnekovas.
6. M. Suleymano, M. Bhaskaro „KYLANTI BANGA. Technologijos, galia ir didžiausia XXI a. dilema“
Baltijos pažangių technologijų instituto dirbtinio intelekto (DI) tyrimų grupės vadovė Monika Venčkauskaitė rekomenduoja įtraukiančią ir provokuojančią knygą apie dirbtinio intelekto sukeliamą perversmą biotechnologijų srityje ir visoje visuomenėje.
„Knygos autorius Mustafa Suleymanas, vienas iš dirbtinio intelekto kūrėjų ir vizionierių, vadovavęs DI [vystymui] tokiose įmonėse kaip „DeepMind“ ir „Microsoft“. Ji [knyga] atskleidžia, kaip DI ne tik keičia mūsų gyvybės ir medicinos suvokimą, bet ir iš esmės perbraižo mūsų kasdienį gyvenimą: keičia profesijas, sprendimų priėmimo būdus ir net tai, kaip suprantame patys save. Tai žvilgsnis į pasaulį po didžiųjų pokyčių – pasaulį, kuriame technologijos nebe tik veikia, bet ir formuoja ateitį“, – pasakoja mokslininkė.
7. H. Ritchie „Not the End of the World“
„Viena iš mano šiais metais perskaitytų knygų, kurios skirtos klimato kaitai ir jos sprendimams, yra 2024 metų Hannah Ritchie knyga „Not the End of the World“. Dr. Hannah Ritchie dirba Oksfordo universitete ir yra viena iš projekto „Our World in Data“ koordinatorių. Jos knyga „Not the End of the World“ yra skaičiais paremtas pasakojimas apie tai, kad mes esame karta, kuri gali išspręsti daugelį globalių aplinkosauginių problemų. Ir tai nėra tik tušti žodžiai – visi knygoje siūlomi sprendimai yra paremti pavyzdžiais iš šiandienos pasaulio.
Ši knyga parodo, kad viskas nėra taip blogai, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasaulyje yra veikiančių klimato kaitos stabdymo ir bioįvairovės išsaugojimo sprendimų, kurie nėra brangūs ir yra prieinami jau dabar. Mane asmeniškai nustebimo statistika, kad žemės ūkis pasaulyje šiuo metu užaugina 2 kartus daugiau kalorijų nei jų reikia žmonijai, vadinasi, visiškai nėra poreikio plėsti žemės ūkio ir galima išmaitinti dvigubai daugiau žmonių. Tereikia pakeisti neefektyvias praktikas, kai tos užaugintos kalorijos panaudojamos pašarams arba apskritai išvaistomos maisto tiekimo grandinėje“, – savo rekomendacija dalijasi Vilniaus universiteto klimatologas dr. Justinas Kilpys.
Anot pašnekovo, knyga turėtų patikti visiems, kas yra skaitę Hanso Roslingo knygą „Faktų galia“.
„Autorė įžangoje atvirai prisipažįsta, kad parašyti „Not the End of the World“ ją įkvėpė būtent Hanso Roslingo darbai. Todėl „Not the End of the World“ parašyta labai panašiu stiliumi – laikomasi nuostatos, kad faktais paremtas aplinkosauginių problemų suvokimas gali išgelbėti nuo per didelio dramatizavimo ir įkvėpti optimizmo veikti“, – priduria J. Kilpys.
8. D. S. Goodsello „The Machinery of Life“
Gyvybės mokslų centro virusologas dr. Gytis Dudas rekomenduoją knygą, leidžiančią pamatyti smulkiausius gyvybės „darbinius arkliukus“ – baltymus – pastelinėmis spalvomis.
„Nors pats knygą pirkau vien dėl iliustracijų, išties ji yra skaitytojo supažindinimas su biologinėmis molekulėmis, „negyvu“ gyvybės pamatu bei procesais, kuriuos jos [molekulės] vykdo arba kuriuose dalyvauja, taip įgalindamos gyvybę, kokią ją pažįstame šiandien. Davido knyga itin gražiai parodo, kokia chaotiška gyvybė yra molekuliniame lygmenyje ir kad stebuklu vadinti galima nebent jos atsiradimą prieš daugiau nei 3.5 milijardų metų, tačiau ne jos kasdienybę“, – pasakoja pašnekovas.
9. R. Dawkinso „The Ancestor's Tale“
Kita dr. G. Dudo rekomenduojama knyga – kelionė po žmonijos kilmės istoriją.
„Knyga kviečia į metaforinę piligriminę kelionę per mūsų protėvius gyvybės pradžios link. Pakeliui šioje kelionėje „piligrimai“ keičiasi – su kiekvienu vos pastebimu žingsneliu primityvėja ir, pasiekus bendrą mūsų ir mūsų giminaičių protėvį, prie kelionės prisijungia vis daugiau gyvybės linijų. Kelionės pradžioje šios sankryžos yra visiems pažįstamos, įsivaizduojamos ir žinomos – žinome labai daug apie mūsų ir šimpanzių bendrą protėvį, tačiau numatyti, kaip turėjo atrodyti ir funkcionuoti mūsų ir augalų (bei kitų žaliųjų dumblių) bendras protėvis kiek sunkiau, tad atitinkamai knyga ilgainiui priversta svarstyti vis gilesnius klausimus su mažiau užtikrintais atsakymais“, – komentuoja mokslininkas.
10. Z. Sviderskienės „Planetos, Žvaigždės, Galaktikos“
Paskutinė dr. G. Dudo rekomendacija skirta paaugliams ir skatina nerti į kosmoso platybes.
„Tai mano prieš 4-erius metus išėjusios močiutės dovanota knyga, kuri paliko itin gilų įspūdį vaikystėje. Knygoje apstu kokybiškų (tiems metams) nuotraukų ir vaizdingų aprašymų, kurie gali įtraukti net Visata anksčiau nelabai besidomėjusius vaikus ir paauglius“, – apibendrina pašnekovas.
11. M. Ferios-Tintos „A Barrister for the Earth“
KTU Aplinkos inžinerijos instituto vadovė prof. dr. Žaneta Stasiškienė ragina apsvarstyti savo asmeninį santykį su mūsų gimtąja planeta.
„Ši knyga išryškina naują požiūrį į aplinkos apsaugą kaip į teisinę pareigą ginti planetą ne tik moraliniu, bet ir juridiniu pagrindu. Autorė įtaigiai parodo, kaip tarptautinė teisė gali tapti veiksmingu įrankiu klimato krizei spręsti. Tai intelektualiai stiprus tekstas, skatinantis permąstyti mūsų santykį su Žeme“, – pasakoja mokslinė.
12. E. Kleino, D. Thompsono „Abundance“
Kita Ž. Stasiškienės rekomendacija – knyga apie tai, kodėl modernios valstybės dažnai nepajėgia įgyvendinti reikalingų tvarumo sprendimų – nuo atsinaujinančios energetikos iki miestų infrastruktūros.
„Autoriai atskleidžia institucinius barjerus, kurie stabdo progresą, ir siūlo drąsesnę, ambicingesnę visuomenės ateities viziją. Tai puikus pasirinkimas visiems, kurie domisi sisteminiais pokyčiais ir klimato politika“, – komentuoja pašnekovė.
13. I. Losados „The Joyful Environmentalist“
„Tai optimistiškas, lengvas, tačiau moksliškai pagrįstas žvilgsnis į kasdieninį tvarumą. Autorė rodo, kad aplinkai palankūs pasirinkimai gali teikti džiaugsmą ir lengvai tapti gyvenimo būdu. Knyga įkvepia žiūrėti į ekologinius pokyčius ne per pareigos, o per pozityvios transformacijos prizmę“, – paskutine rekomendacija dalijasi Ž. Stasiškienė.
14. L. Sonninen „Mažoji blogos nuotaikos knygelė“.
Kauno technologijos universiteto Juslinės analizės mokslo laboratorijos vadovė Aelita Zabulionė rekomenduoja knygą, skirtą ne skaityti, o pildyti.
„Yra įvairių šablonų, kuriuose galima išlieti susikaupusias emocijas. Man asmeniškai patinka ne tik ją pildyti ir taip išsiventiliuoti, jei kas susikaupė, bet dar linksmiau pasiimti ir paskaityti, ką prirašiau pernai ar net užpernai. Tie užrašai man padeda suprasti, kad daug siaubingai sunkių akimirkų praeina kuo puikiausiai, o kai kurie vargai po kurio laiko net atrodo linksmi ar juokingi. Kai tai sakome abstrakčiai, yra viena, bet kai turiu asmeninių įrodymų – visai kas kita“, – pasakoja pašnekovė.
