Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepriėmė „Nemuno aušros“ frakcijos Seime narės, parlamento vicepirmininkės Daivos Žebelienės skundo „čekiukų“ byloje – joje lieka galioti ankstesni teismų sprendimai, kuriais nuspręsta, kad buvusi tarybos narė Šilutės savivaldybei turi grąžinti priteistus 6,9 tūkst. eurų.
Aukščiausiajam Teismui pateiktame kasaciniame skunde buvo nurodoma, kad Vietos savivaldos įstatymas ir Šilutės savivaldybės tarybos reglamentas, kuriais numatomas išlaidų kompensavimas, buvo neaiškūs, dviprasmiški, stokojo detalių išaiškinimo, kokie dokumentai yra tinkami išlaidoms pagrįsti.
„Nagrinėjamu atveju nepagrįstas praturtėjimas atsirado dėl reglamente įtvirtintos tvarkos prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams arba netinkamo to reglamentavimo aiškinimo. Pažymėtina, kad nebuvo teisinio pagrindo prokurorui ginti viešąjį interesą, reikalauti grąžinti lėšas už sunaudotą kurą, kai atsakovė, kaip tarybos narė, lankėsi kitose savivaldybėse reglamento nustatyta tvarka“, – buvo rašoma D. Žebelienės kasaciniame skunde.
Parlamento vicepirmininkė teigė, kad Aukščiausiasis Teismas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar nurodyti teisės aktai atitinka Konstituciją.
„Seimo nariai jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydami ištirti, ar Vietos savivaldos įstatymo nuostatos dėl tarybos nario išmokų tvarkos neprieštarauja Konstitucijai“, – grupės parlamentarų kreipimąsi į Konstitucinį Teismą priminė Seimo vicepirmininkė.
Tačiau Aukščiausiojo Teismo Atrankos kolegija nusprendė, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų įstatyme nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.
„Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui“, – rašoma penktadienį priimtoje nutartyje.
Kasacinį skundą atsisakyta priimti, nenustačius įstatyme įtvirtintų kasacijos pagrindų.
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Įsigijo dvi tonas degalų
Teismai yra nusprendę, kad, anksčiau eidama Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės pareigas, D. Žebelienė nepagrįstai praturtėjo ir šiai savivaldybei turi grąžinti pinigus – per karantiną, kai buvo ribojamas judėjimas, ji buvo įsigijusi beveik dvi tonas degalų.
Pirmosios instancijos Tauragės teismo teisėja Loreta Bajorinienė akcentavo, kad karantino laikotarpiu, kai buvo ribojamas judėjimas šalyje, buvo nupirkta 1 814 litrų degalų, iš jų tarybos narei priklausančia mokėjimo kortele apmokėta už beveik 63 litrus. Teisėja taip pat nustatė, kad pateiktuose kvituose buvo nurodytas didesnis degalų kiekis, nei gali tilpti į D. Žebelienės naudotų automobilių bakus.
Seimo narės advokatas su tokiomis teismo išvadomis nesutiko. Civilinė byla buvo nagrinėjama kelių instancijų teismuose.
Teismas savo sprendime taip pat nurodė, kad D. Žebelienės pateiktas renginių, išvykų, posėdžių, kuriuose ji dalyvavo kaip tarybos narė, sąrašas, neįrodo, jog, vykdydama tarybos narės funkcijas, automobiliais ji nuvažiavo beveik 72 tūkst. kilometrų.
Parlamento vicepirmininkė teisme per posėdį sakė mananti, kad Šilutės rajono savivaldybė galėjo jai mokėti už kurą, kai ji, būdama šios tarybos nare, vyko į prezidento Gitano Nausėdos rinkimų kampanijos renginius, susitikimus su savo partijos lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu dėl savo rinkėjų keliamų problemų.
Tačiau, teismo vertinimu, nurodyti renginiai, susitikimai, tokie kaip agitacija po rajoną dėl prezidento rinkimų, dalyvavimas debatuose Europos Parlamento rinkimuose, nelaikytini tiesiogiai susiję su tarybos nario veikla.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad D. Žebelienė, būdama tarybos nare, dirbo samdomus darbus įmonėse. Be to, teismui kilo abejonių ir dėl renginių skaičiaus, kurį nurodė politikė. Pavyzdžiui, 2020 m. rugsėjo mėnesį D. Žebelienė nurodė dalyvavusi 36 renginiuose.
