Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pirmadienį nepritarė siūlymui neribotą laiką saugoti vadinamosios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos surinktą medžiagą.
Seimui rengiantis atšaukti šios komisijos sudarymą ir Seimo patvirtintas išvadas, konservatorius Mindaugas Lingė siūlė visą medžiagą, surinktą atliekant parlamentinį tyrimą, perduoti archyvui saugoti neribotą laiką.
Už pasiūlymą balsavo keturi opozicijos atstovai, šeši valdantieji buvo prieš arba susilaikė.
BNS rašė, kad pernai gruodį NSGK priklausantys socialdemokratai parengė du Seimo nutarimus, kuriais siūloma atšaukti vadinamosios pranešėjo komisijos sudarymą ir Seimo patvirtintas išvadas.
NSGK pirmininkas socialdemokratas Rimantas Sinkevičius tuomet BNS sakė, kad tokiu būdu įgyvendinamas Konstitucinio Teismo sprendimas.
Konservatoriaus teigimu, panaikinus Seimo nutarimus atsirastų pagrindas nebesaugoti tyrimo medžiagos.
Anot M. Lingės, Konstitucinis Teismas, pernai birželį pripažinęs, kad praėjusios kadencijos Seimo sprendimas sudaryti laikinąją komisiją tirti VSD pranešėjo informaciją ir vėliau patvirtintos šios tyrimo išvados prieštaravo Konstitucijai, paties tyrimo turinio nėra paneigęs.
Politikas sako, kad po KT sprendimo Seimo nutarimas, kuriuo patvirtintos komisijos išvados, ir taip nustojo galioti, todėl parlamente svarstomas siūlymas jas dar kartą pripažinti negaliojančiomis – perteklinis.
„Jie (Seimo nutarimai – BNS) yra nebegaliojantys ir tai matome net iš dokumentų registro. Tiesiog atsidarius Seimo nutarimus raudonomis raidėmis yra grafa užrašyta, kad tai yra netaikomas dokumentas. Nežinant (...), kodėl reikia atskirai naikinti Seimo nutarimus, galima tik kurti prielaidas, kodėl to reikia. Nematant tų aiškių motyvų, nesinori, kad susidarytų tokia situacija, jog pagrindinis tikslas yra panaikinti surinktą medžiagą, kurią surinko komisija“, – pirmadienį per NSGK posėdį kalbėjo M. Lingė.
Nutarimus dėl pranešėjo komisijos sudarymo ir išvadų tvirtinimo panaikinimo Seimas planuoja svarstyti antradienį.
Medžiagą siekusio išsaugoti konservatoriaus teigimu, parlamentinė tyrimo komisija surinko daug dokumentų, liudijimų žodžiu ir raštu, yra jos posėdžių protokolai, stenogramos, dalis informacijos buvo išslaptinta.
„Todėl norisi vis dėlto atsieti, nesvarbu, kaip Seimas benuspręstų dėl tolesnio šio nutarimo likimo, bet kad būtų toks neutralus užtikrintumas, jog bent jau surinkta komisijos medžiaga yra nuolat saugoma, ji lieka archyvams, jeigu ateityje kas nors norėtų gal mokslo tikslais, gal teisiniais klausimais grįžti prie komisijos tirtų klausimų, kurie, kaip minėjau, Konstitucinio Teismo nebuvo paneigti“, – tvirtino parlamentaras.
VSD atstovai prieštaravo M. Lingės siūlymui. Anot jų, parlamentinei tyrimo komisijai buvo perduota žvalgybos informacijos, kurią gali gauti tik ribotas įstatyme nustatytas subjektų skaičius.
„Vadovaujantis Žvalgybos įstatymo 18 straipsnio trečios dalies 1 punktu laikinai tyrimo komisijai ir buvo perduota informacija. Ši teisės norma nustato, kad galima teikti žvalgybos informaciją valstybės institucijoms, jeigu prašoma informacija yra susijusi su jų funkcijų vykdymu. Dabar, kadangi mes turime situaciją, kad Konstitucinis Teismas pripažino komisijos sudarymą bei išvadą neteisėtais, mes laikomės pozicijos, jog išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo remiantis minėta žvalgybos informacija buvo perduota laikinai tyrimo komisijai“, – kalbėjo neprisistačiusi VSD atstovė.
„Todėl mes manome, kad visa žvalgybos informacija, kurią VSD, įskaitant esamus ir buvusius žvalgybos pareigūnus buvo perdavę komisijai, turi būti arba grąžinama VSD, arba teisės aktų nustatyta tvarka sunaikinta“, – pridūrė ji.
Reaguodamas į tai, M. Lingė tvirtino, kad VSD atstovės žodžiai patvirtina, jog Seimo nutarimai dėl pranešėjo komisijos parengti siekiant sunaikinti surinktą medžiagą.
„Dabar mes matome, kad norima sunaikinti visą komisijos medžiagą“, – sakė jis.
Praėjusių metų birželį KT konstatavo, kad 2023 metų spalį Seimas, formuluodamas tyrėjams užduotis, o vėliau patvirtindamas jų išvadas, pažeidė konstitucinio atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principus.
Anot šio teismo, Seime sudarant VSD pranešėjo informacijos tyrimo komisiją ir jai formuluojant užduotis, nebuvo nustatytos aiškios parlamentinio tyrimo ribos. Tokiu būdu sudarytos prielaidos komisijai pačiai pasirinkti atliekamo tyrimo klausimus ir ieškoti kitų institucijų, jų pareigūnų ir asmenų galbūt padarytų pažeidimų, nusikalstamų veikų, užuot surinkus reikalingą informaciją problemai spręsti ir pateikus siūlymus dėl teisės aktų tobulinimo.
Be to, KT pažymėjo, kad Seimo tyrimui pirmininkavo asmuo – Vytautas Bakas – 2019 metais vadovavęs vieno iš kandidatų į prezidentus – Sauliaus Skvernelio – rinkimų štabui, todėl pagal suformuluotą Seimo pavedimą jis turėjo aiškintis, ar VSD rinko informaciją apie jį patį.
Praėjusios kadencijos valdantieji tyrė buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus informaciją apie galimą neteisėtą duomenų rinkimą ir jų pateikimą tretiesiems asmenims, galimą baltarusiškų trąšų verslo įtaką prezidentui Gitanui Nausėdai.
Šios komisijos veikloje tuometiniai opozicijos atstovai, dabar esantys valdžioje, dalyvauti atsisakė, jie ir kreipėsi į KT.
Po penkis mėnesius trukusio tyrimo 2024 metų kovą Seimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.
Komisija teigė gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšų verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.
Komisija taip pat skelbė surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.
Tyrėjų teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma tuomečiam VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.
Išvadose taip pat konstatuota, kad 2019 metais D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.
Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.
Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltino Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu.
Anot jų, Seimo komisija, darydama išvadas, neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.
Dėl to tarnybų vadovai Seimo tyrimo komisiją apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai. Ši konstatavo, kad atliekant parlamentinį tyrimą pažeistas Seimo statutas, Politikų veiklos etikos kodeksas.
Pats G. Nausėda visuomet kategoriškai neigė prašęs VSD tikrinti jo aplinką.
