Šeštadienio naktį į Lietuvą įskrido 25 meteorologiniai oro balionai. Dėl to daugiau nei 6 val. buvo uždaryta Vilniaus oro uosto oro erdvė. LRT paaiškina, kas yra meteorologiniai balionai.
Kodėl vadinami meteorologiniais?
Nors meteorologinius balionus dažnai pasitelkia kontrabandininkai, iš tiesų tai yra svarbus orus stebinčių specialistų įrankis – jie kasdien visame pasaulyje naudojami atmosferos sąlygoms skirtinguose aukščiuose nustatyti ir įvairiems moksliniams tyrimams.
Lietuvoje vandenilio pripildyti meteorologiniai balionai kiekvieną naktį reguliariai (00:00 UTC laiku) leidžiami ir iš Kauno meteorologijos stoties. Ir į dangų jie iškelia ne cigaretes, bet radiozondą.
Radiozondai kildami į stratosferą matuoja atmosferos slėgį, oro temperatūrą, rasos taško temperatūrą, santykinę drėgmę, vėjo greitį ir kryptį. Atmosferos radiozondavimas labai svarbus norint sužinoti, kokios sąlygos yra aukštai atmosferoje. Be reguliariai atliekamo radiozondavimo ir lėktuvų, perduodančių svarbią meteorologinę informaciją, orų prognozės būtų mažiau tikslios.
Lietuvos meteorologų leidžiamų balionų gabenami radiozondai visuomet paženklinti specialiu lipduku, nurodančiu, jog tai yra nepavojingas meteorologinis prietaisas. Radus tokį radiozondą, jį reikėtų saugiai išmesti arba neatlygintinai perduoti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai, atkreipia dėmesį specialistai.
Kaip meteorologinių balionų iš Baltarusijos patenka į Lietuvą?
Visgi internete galima rasti vos keliasdešimt eurų kainuojančių meteorologinių balionų, tad nenuostabu, kad jie vis dažniau pasitelkiami ir kontrabandai gabenti.
Karšto oro balionų pilotas ir instruktorius Giedrius Leškevičius anksčiau LRT laidoje „Laba diena, Lietuva“ kalbėjo, kad vienas pagrindinių karšto oro ir meteorologinių balionų skirtumų yra tas, kad pirmieji nėra valdomi, tad jų skrydis priklauso nuo oro sąlygų. Visgi kontrabandininkams tikrai nereikia didelių meteorologijos srities žinių, kad juos paleistų.
„Užtenka pasižiūrėti orų prognozę, kaip vėjas kinta skirtingame aukštyje, ar nėra taip, kad vėjas apsisuka tam tikrame aukštyje ir neša atgal, ar tas vėjas daugmaž nuolatinės krypties, šiuo atveju reikėtų, kad pūstų nuo pietvakarių iki šiaurės vakarų, kad balionas atskristų iš Baltarusijos į Lietuvą“, – sakė G. Leškevičius.
Anot pašnekovo, Baltarusijos ir Lietuvos siena yra ganėtinai ilga, tad ją kirsti ganėtinai paprasta (tai galima padaryti bet kuriame ruože). Pučiant stipriam pastovios krypties vėjui, balionas sieną galėtų perskristi net ir per valandą, sakė G. Leškevičius.
Ar kontrabandininkai žino, kur balionas nusileido?
Meteorologinio baliono skersmuo ant žemės gali būti 1,5–3 m, tačiau kildamas į 20–40 km aukštį dėl mažėjančio slėgio jis plečiasi. Galiausiai guma ar kita medžiaga, iš kurios jis yra pagamintas, neatlaiko ir balionas sprogsta. G. Leškevičiaus teigimu, kontrabandininkai žino, kur tai įvyksta, nes į krovinį greičiausiai yra įmontuojami vos kelis gramus sveriantys GPS sekikliai.
