Vasara įpusėjo, bet Lietuvą ir toliau skalauja liūtys. Daugelį tokia lietinga, palyginus vėsi ir orų atžvilgiu permaininga vasara stebina, tačiau klimatologas Arūnas Bukantis kažko labai neįprasto neįžvelgia. Visgi jis pabrėžia – ekstremalių reiškinių daugėja ir tai yra vienas iš klimato kaitos padarinių.
VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius dr. Arūnas Bukantis teigia, jog šiuo metu vasaros viduryje kurį laiką vykstantys reiškiniai (pavyzdžiui, kruša, liūtys) nestebina – jiems susidaryti dabar palankus metas.
„Krušos atvejų daugiausiai būna nuo gegužės iki liepos pabaigos ir šie metai galbūt išsiskiria tik tuo, kad jų jau buvo keliais atvejais daugiau nei vidutiniškai. Nes šiaip per metus būna du ar trys krušos atvejai. Liūtys – irgi tipiškas reiškinys. (...) Žinoma, kai kurie rajonai Šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje gavo du kartus didesnę kritulių dozę per pastaruosius mėnesius. Ten yra šlapia vasara. Bet Pietvakarių ir Pietų Lietuvoje kritulių kiekis – norma“, – įvertina klimatologas.
Jis aiškina, jog krušos susidarymui reikalingos kelios sąlygos: įšilęs žemės paviršius, įšilęs oras, 22–28 laipsnių šilumos, daug drėgmės ir šaltojo fronto sistema. Pasak profesoriaus, krušą gali lydėti ir kiti pavojingi reiškiniai, pavyzdžiui, škvalas ar žaibai.
„Tada formuojasi labai galingi, stori, kamuoliniai debesys, kurių viršūnės pasiekia 10, o kartais netgi 17 kilometrų aukštį. Juose susidaro labai stiprūs aukštyneigiai konvekciniai oro srautai. Jie tuos ledo kristalėlius ilgai nešioja aukštyn ir žemyn. Jie aplimpa papildomais ledo sluoksniais ir taip auga, kol galiausiai dėl sunkio jėgos debesyje nebeišsilaiko ir iškrenta. Gali iškristi ne tik centimetro, bet kelių ir net keliolikos centimetrų ledėkai“, – apie krušos susidarymą pasakoja A. Bukantis.
Tokie reiškiniai dažniausiai vyksta kartu su škvalu, žaibų pliūpsniais. „Tai būna visas kompleksas pavojingų reiškinių.“
Klimatologo teigimu, ypatingai stipraus vėjo, škvalo, žaibų ir kitų panašių reiškinių matome vis daugiau ir tai yra vienas iš klimato kaitos padarinių.
„Dabartiniai archyviniai klimatiniai duomenys rodo požymius, kad šitų reiškinių daugėja – ypatingai stipraus vėjo, škvalo atvejų. Su krušos atvejais sudėtingiau. Juos ne visada užfiksuoja meteorologijos stotys, nes kruša dažnai iškrenta tik kelių kilometrų ilgio ir kelių šimtų metrų [pločio] ruožuose. Viena sąlyga, kodėl tų reiškinių daugėja, – padidėjusi drėgmė atmosferoje. Lyginant su 20 amžiaus antrąja puse, atmosferoje dabar yra maždaug 7 proc. daugiau vandens garų. Todėl susidaro palankesnės sąlygos kamuolinių debesų formavimuisi“, – aiškina jis.
Vis dėlto, kaip teigia A. Bukantis, šią vasarą galima vadinti tipiška lietuviška vasara, kadangi neužfiksuoti jokie šalčio ar karščio rekordai, kurie leistų teigti, jog vyksta kažkas neįprasto. Tiesa, profesorius pripažįsta, kad lyginant su ankstesnių metų vasaromis šioji gali pasirodyti vėsoka.
„Kad galėtume konstatuoti, jog vyksta kažkas neįprasto, turi būti pasiektas koks nors rekordas – šalčio arba karščio. Šie pirmieji vasaros mėnesiai iš tikro buvo vėsesni, ypatingai birželis, kuris 1–1,5 laipsniu šaltesnis nei įprastai. Bet tai nebuvo rekordiškai šaltas ar karštas mėnuo. Liepos pirmasis dešimtadienis jau buvo negi keliomis dešimtosiomis laipsnių šiltesnis už daugiametį vidurkį, išskyrus Šiaurės vakarų Lietuvos dalį, kur buvo vėsiau.
Galima sakyti, tipiška lietuviška vasara ir jokių sensacijų čia nereikėtų ieškoti. Bet, jei palygintume su praėjusių metų vasaromis, kurios pasižymėjo intensyviomis karščio bangomis, tai ir susidarė toks įspūdis, kad vasaros visada tokios ir turėtų būti. Visgi Lietuvoje dažni Atlanto ciklonai ir drėgmės visada būna, jei ne vieną, tai kitą mėnesį“, – pažymi pašnekovas.
Anot jo, šią vasarą oro sąlygos Lietuvai dar pakankamai dėkingos, palyginus su situacija kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, kurioje šėlsta stiprūs vėjai, audros bei kyla potvyniai. Tačiau, pasak A. Bukančio, tai nereiškia, jog pavojingi reiškiniai nepasieks ir Lietuvos.
„Tokie reiškiniai pasiskirstę atsitiktinai. Lenkija buvo užtvindyta, ją niokojo audros, stiprūs vėjai. Ta audra, judėdama į rytus, šiek tiek išsikvėpė ir todėl mums kliuvo silpnesnis poveikis. (...) Bet kitą kartą gali būti, kad mes gausime didesnę porciją kaip, pavyzdžiui, 2010 metais arba kai lygiai prieš 30 metų Vilkaviškio rajone iškrito 12 centimetrų dydžio ledėkas. Tokių įvykių pasitaiko ir Lietuvoje, tačiau šiemet, galima sakyti, mums pasisekė ar bent jau kai kuriems rajonams“, – pastebi klimatologas.
Jo teigimu, prognozuoti pavojingų klimato reiškinių lokacijas labai sudėtinga, todėl tenka kliautis turimais duomenimis, nurodančiais apytikrį tam tikro gamtos reiškinio datą, laiką bei tikimybę.
„Prognozuoti [lokacijas] labai sudėtinga. Dažniausiai prognozėse nurodomos galimybės susidaryti, pavyzdžiui, škvalo ar krušos atvejams arba iškristi stipriai liūčiai, bet dabartinėmis techninėmis priemonėmis dar neįmanoma nustatyti, kuriam kaime ar gatvės gale gali šitas reiškinys susidaryti arba kurią vietą nuniokos. Nurodoma tik tikimybė“, – aiškina A. Bukantis.
A. Bukantis taip pat atkreipia dėmesį, jog šią vasarą liūtys stipriai užtvindė miestus, nes įrengtos nuotekų sistemos nėra pajėgios sugerti tokį didelį kritulių kiekį.
„Skaičiuojame, kad per keliasdešimt minučių iškrisdavo netgi 30–40 mm kritulių. Tai 30–40 litrų į kvadratinį metrą. Tokie kritulių kiekiai priskiriami prie stichinių meteorologinių reiškinių ir jie kaip tik vyko keliuose miestuose. Jei būtų kaimo vietovė, tai niekas tikriausiai nepastebėtų. O miestai pasižymi nelaidžiomis vandeniui dangomis, todėl užtvinsta. Neįmanoma sukonstruoti tokių lietaus nuotekų sistemų, kurios sugebėtų susidoroti su tokiu milžinišku kritulių kiekiu, iškrentančiu per pusę valandos“, – sako klimatologas.
Tekstą parengė Vaida Račkauskaitė
