Tolimoje nežemiškoje uolienoje mokslininkai aptiko esminių gyvybės statybinių blokų. Nustatyta, kad 2023 m. iš asteroido Bennu pargabentame mėginyje gausu mineralų, nukleorūgščių, o taip pat niekada anksčiau asteroiduose nestebėtų DNR bei RNR sudedamųjų dalių, skelbia „ScienceAlert“ ir „Live Science“.
„OSIRIS-REx“ paleistas 2016 m. rugsėjį ir įveikė 320 mln. km, kad pasiektų Bennu. Vykdydamas NASA misiją erdvėlaivis ne tik dvejus metus skriejo aplink asteroidą ir jį fotografavo, bet ir surinko dulkių ir mažų uolienų nuo Bennu paviršiaus. 2023 m. spalį šis mėginys buvo pargabentas į Žemę „OSIRIS-REx“ kapsulėje.
Asteroidas Bennu buvo pasirinktas „OSIRIS-REx“ misijai, nes pagal nuotolinio stebėjimo iš Žemės duomenis jis buvo priskirtas B tipo asteroidams. Šiuose asteroiduose gausu anglies ir hidratuotų molio mineralų, todėl jie gali būti panašūs į primityviausią Žemės paviršių pasiekusių meteoritų grupę, vadinamą angliniais chondritais.
„OSIRIS-REx“ mėginį tyrė skirtingos mokslininkų grupės. Viena jų nustatė, kad kosminės uolienos paviršiuje esančiuose mineraluose gausu anglies, sieros, fosforo, fluoro ir natrio, todėl jie panašūs į tuos, kurie liko išdžiūvusių ežerų vietose Žemėje, tik yra datuojami 4,6 mlrd. metų – laikotarpiu, kai pradėjo formuotis Saulės sistema.
Tyrėjai mano, kad panašių mineralų gali būti ir kituose Saulės sistemos kūnuose, pavyzdžiui, nykštukinėje planetoje Cereroje ir Saturno lediniame mėnulyje Encelade.
Antrojo tyrimo, kurį atliko Japonijos mokslininkai, metu atskirame mėginio gabalėlyje taip pat rasta penkių nukleobazių – adenino, guanino, citozino, timino ir uracilo, kurios kartu su riboze ir fosfatu sudaro DNR ir RNR molekules. Tai pirmas kartas, kai mokslininkams pavyko aptikti šias nukleobazes tolimame asteroide. Be kita ko, ši grupė, asteroido mėginyje aptiko ir 14 iš 20 aminorūgščių, kurių taip pat randame Žemės biologiniuose mėginiuose ir procesuose.
Neaišku, kaip šie atradimai paveiks gyvybės paieškas už mūsų planetos ribų. Nors šių mineralų ir kitų cheminių struktūrų buvimas Bennu yra neabejotinas požymis, kad kadaise asteroide buvo vandens ir kitų tinkamų ingredientų gyvybei, mokslininkai nėra tikri, ar atšiauri asteroido aplinka nesutrukdė sudėtingų organinių struktūrų susidarymui. Dabar mokslininkai planuoja dar kartą ištirti savo kolekcijoje esančius meteoritus, ieškodami panašių junginių, kurie aptikti Bennu.
