B raupais vaikai užkrečiami kariuomenėje, virusas plinta oru arba jo protrūkis yra dvasinio pobūdžio – taip apie beždžionių raupus, į šalies ligonines pradėjus plūsti užsikrėtusiems asmenims, 2017 m. buvo kalbama Nigerijoje. Tačiau šiandien, kai b raupų protrūkis antrą kartą istorijoje yra paskelbtas tarptautinio masto nepaprastąja visuomenės sveikatos padėtimi, žinome, kad Vakarų Afrikoje sklido tik gandai. Virusų tyrinėtojas dr. Gytis Dudas LRT.lt papasakojo, ką svarbu žinoti apie b raupų virusą.
LRT.lt primena, kad, Švedijai užfiksavus pirmąjį už Afrikos ribų pavojingų I linijos b raupų (angl. mpox) atvejį, Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rugpjūčio 14 d. paskelbė nepaprastąją visuomenės sveikatos padėtį.
Mirštamumas nuo b raupų siekia 5 proc.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) mokslininkas dr. G. Dudas pasakoja, kad b, arba beždžionių, raupų virusas nėra tas pats raupų virusas, kuris kadaise pražudė daugybę žmonių, o paskui buvo išnaikintas. Pastarasis žinomas kaip žmonių raupų virusas. Tačiau tiek žmonių, tiek beždžionių, tiek ir karvių raupų virusas, kuris 18 a. pabaigoje buvo naudojamas vakcinacijai, priklauso tai pačiai virusų grupei.
Beždžionių raupais b raupai buvo pavadinti po to, kai 1958 m. Danijos mokslininkai ligą sukeliantį virusą nustatė Azijos beždžionėms. Tačiau tai kiek klaidingas pavadinimas – vėlesni tyrimai parodė, kad natūralūs b raupų šeimininkai daugiausia yra maži miškuose gyvenantys Afrikos graužikai, pavyzdžiui, Gambijos žiurkės, Afrikinės dryžuotosios voverės ir miegapelės. Epidemijos protrūkiai prasideda žmonėms susidūrus su šiais gyvūnais.
„Kai turime situaciją, kai, peršokęs iš graužikų į žmones, virusas toliau geba plisti, tuomet atsiranda didesnių problemų, tokių kaip kadaise žmonių raupai ir b raupai šiandien“, – sako dr. G. Dudas.
Anot mokslininko, b raupų viruso genetinė medžiaga yra DNR, o ne RNR, kaip koronaviruso atveju. Tai svarbus virusų skirtumas, lemiantis jų savybių įvairovę.
Pavyzdžiui, RNR virusai tiesiog savaime yra linkę į šuolius tarp žmonių, jie sukelia sudėtingai kontroliuojamas ligas, sako dr. G. Dudas, o DNR virusai yra žymiai sudėtingesni, tačiau lengviau kontroliuojami organizmai.
„DNR virusų genomas yra didesnis (...). Tačiau mes juos pakankamai neblogai pažįstame, mes žinome šimtmečius naudotą ginklą – skiepus, kurie veikia gana efektyviai (...). Tai iš tos pusės per daug nerimauti nereikėtų“, – sako virusų tyrinėtojas.
Jis pasakoja, kad šiuo metu mirštamumas nuo į Europą atkeliavusių I linijos b raupų siekia 5 proc. (vaikų gali būti aukštesnis). Tačiau rodiklis apskaičiuotas pagal Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) atvejų skaičių, be to, į jį gali būti neįtraukta dalis duomenų.
„Mes galime praleisti dalį atvejų, galime praleisti dalį mirčių. Kitas dalykas – dabar dauguma atvejų yra aptikti KDR, kur mes žinome, kad dėl įvairių priežasčių tiek jos vidutinė gyventojų sveikata, tiek sveikatos apsaugos galimybės nebūtinai bus vienodos, lyginant su kitomis šalimis“, – sako specialistas.
Lietuvoje konkrečiai su SARS-CoV-2 infekcija yra siejama 23 tūkst. mirčių (tai apie 0,8 proc. mirštamumo rodiklis).
Išplito, nes nustojome skiepytis
Dr. G. Dudas pasakoja, kad mirštamumas nuo žmonių raupų, kurie buvo pagrindinė mirties priežastis 18 a. Europoje, buvo netoli 30 proc., tačiau ir ligą įveikusieji toliau gyveno su jos pasekmėmis.
„Net išgyvenę žmonės likdavo suluošinti arba mažų mažiausiai turėjo veido odos pažeidimų. Jų turėjo net kai kurios istorinės asmenybės, pavyzdžiui, Stalinas“, – sako virusų tyrinėtojas.
Vakcina nuo žmonių raupų maždaug 80 proc. apsaugojo ir nuo beždžionių raupų.
1980 m. PSO paskelbė, kad žmonių raupus pavyko išnaikinti, tad galima stabdyti skiepijimą. Tačiau kadangi vakcina nuo žmonių raupų maždaug 80 proc. apsaugojo ir nuo beždžionių raupų, buvo pripažįstama, kad nutraukus vakcinaciją gali išaugti pastarųjų atvejų skaičius.
„Kai mums pavyko išnaikinti žmonių raupų virusą, nebeliko prasmės skiepyti žmonių. Skirtingose šalyse skiepijimas buvo stabdomas skirtingais laikotarpiais, Vakarų pasaulyje skiepijimas buvo stabdomas jau apie 70-uosius metus (kai pavienėms šalims pavyko išnaikinti raupus savo teritorijoje – LRT). Nuo to laiko gimę ir nuo raupų nepaskiepyti vaikai tapo imlūs visiems kitiems raupų virusams“, – teigia G. Dudas.
Anot jo, kadangi šiuo metu nebeskiepijama nuo žmonių raupų, o nuo b raupų skiepijami tik rizikos grupės asmenys (vyresni nei 18 metų vyrai, turintys nesaugių lytinių santykių su vyrais, ir didelės rizikos sąlytį su beždžionių raupais sergančiu asmeniu turėję žmonės), „visame pasaulyje susidarė didelė imtis žmonių, kurie yra neskiepyti, jie neturi ne tai kad specifinės, bet ir jokios kryžminės apsaugos nuo b raupų viruso“. Tad tai ir lėmė beždžionių raupų protrūkį.
Ne pirmasis b raupų rodeo
Kaip skelbia „Science“, pirmasis žmogaus užsikrėtimo b raupais atvejis nustatytas 1970 m. KDR. Tai buvo 9 mėnesių berniukas. 1981–1986 m. ten pat buvo nustatyti dar 338 b raupų atvejai, per 1996 m. protrūkį – 511 atvejų. Visgi nors liga plito, mokslininkai ilgą laiką nemanė, kad yra pagrindo nerimauti. „Iki šiol nėra įrodymų, kad viruso perdavimas iš žmogaus žmogui gali palaikyti beždžionių raupų plitimą vietos populiacijoje“, – teigiama viename tyrime.
Nors liga plito, mokslininkai ilgą laiką nemanė, kad yra pagrindo nerimauti.
2010 m. buvo pranešta, kad KDR labai padaugėjo beždžionių raupų atvejų. Viename rajone per dvejus metus užfiksuota 760 atvejų. Akivaizdu, kad tam įtakos turėjo silpnėjantis imunitetas: daugiau nei 90 proc. užsikrėtusiųjų niekada nebuvo skiepyti nuo raupų. Didžiausias pavojus grėsė miškingose vietovėse gyvenantiems ir medžiojantiems berniukams.
Vis dėlto vienas po kito protrūkiai išnykdavo. KDR neturi šalį kertančių kelių ar didelio užimtumo tarptautinių oro uostų, todėl virusas iš atokių kaimų taip ir nepasiekė sostinės, jau nekalbant apie likusį pasaulį.
„KDR yra milžiniška šalis, nemaža šalis jos gyventojų gyvena izoliuoti atogrąžų miškuose, bet kuriai užkrečiamajai ligai, kuri atogrąžų miškuose peršoka iš gyvūnų į žmones, toliau nukeliauti į populiacijos centrus yra labai sudėtinga“, – sako VU GMC mokslininkas G. Dudas.
Visus tuos metus, kai KDR buvo fiksuojamas b raupų plitimas, Nigerija nepranešė nė apie vieną šios ligos atvejį. Tačiau 2017 m. į vietinę ligoninę atvyko 11 metų berniukas, sergantis, kaip atrodė, sunkia vėjaraupių forma. Kai per ateinančias dienas jam ant viso kūno atsirado vis daugiau skausmingų didelių pūslių ir pūlinukų, buvo suprasta, kad tai ne vėjaraupiai, o greičiausiai – b raupai. Berniukas pasveiko, tačiau kaimynystėje buvo pramintas beždžioniuku. Nigerijoje didėjo stigma, baimė, kilo ligos protrūkis – netrukus į ligonines plūstelėjo daugiau įtariamų ligonių, rašoma „Science“.
Nuo tada, kai ligoninėje pasirodė pirmasis pacientas, Nigerijoje užregistruota daugiau kaip 4 500 įtariamų ligos atvejų.
Nors iš pradžių atrodė, kad b raupais daugiausia užsikrečia vaikai, ilgainiui paaiškėjo, kad visgi didžioji dalis sergančiųjų yra jauni vyrai, jie turi pažeidimų ant savo lytinių organų. Berniuko, kuriam buvo nustatytas pirmasis atvejis, dėdė prisipažino, kad, prieš pats susirgdamas beždžionių raupais, jis lankėsi pas sekso paslaugas teikiančią moterį.
2022 m. PSO šios ligos protrūkį paskelbė tarptautinio masto nepaprastąja visuomenės sveikatos padėtimi (...). 2023 m. gegužę nepaprastoji padėtis buvo atšaukta. Tačiau iš viso iki šiol beždžionių raupais užsikrėtė beveik 100 tūkst. žmonių 116 šalių.
„Konkrečiai ta liga išplito, kai virusas pateko į kontaktinius tinklus – paplito tarp vyrų, kurie lytiškai santykiauja su kitais vyrais, turi daug partnerių ir seksu užsiima nesaugiai. Tada atsirado palanki terpė virusui plisti“, – sako mokslininkas dr. G. Dudas.
2022 m. beždžionių raupai tapo pasauline epidemija, daugiausia tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su kitais vyrais. PSO šios ligos protrūkį paskelbė tarptautinio masto nepaprastąja visuomenės sveikatos padėtimi ir, siekdama išvengti stigmatizuojančių reakcijų, pervadino ją iš beždžionių raupų į b raupus. 2023 m. gegužę nepaprastoji padėtis buvo atšaukta. Tačiau iš viso iki šiol beždžionių raupais užsikrėtė beveik 100 tūkst. žmonių 116 šalių.
„2022 m. daugiausia žiniasklaidos dėmesio susilaukė šis virusas, galbūt dėl to, kad SARS-CoV-2 pandemijos šešėlyje vykstant tokiems dalykams žmonės jautriau į tai reagavo“, – įsitikinęs mokslininkas.
Nepaprastoji padėtis paskelbta pagrįstai
2022 m. beždžionių raupų epidemiją sukėlė II linijos b raupų virusas, kuris anksčiau buvo žinomas kaip Vakarų Afrikos linija. Šiais metais Švedijoje ir Pakistane fiksuotas virusas, dėl kurio PSO paskelbė nepaprastąją padėtį, priklauso I linijai, anksčiau vadintai Centrinės Afrikos arba Kongo baseino linija.
„Šuolis, apie kurį kalbame šiandien, yra visiškai atskiras. (...) Tai yra žymiai pavojingesnė viruso linija, panašu, kad jis yra lengviau perduodamas, o mirštamumas yra apie 25 kartus didesnis nei 2022 m.“, – LRT.lt komentuoja dr. G. Dudas.
Specialisto teigimu, PSO nepaprastąją visuomenės sveikatos padėtį paskelbė visiškai pagrįstai: „Manau, kad yra labai svarbu atkreipti dėmesį, kad tokia situacija egzistuoja, ir kartu mobilizuoti pasaulį tam, kad Centrinės Afrikos valstybėms, šiuo metu daugiausia Kongo Demokratinei Respublikai, būtų suteikti visi ištekliai tam, kad ši liga būtų užkardyta būtent ten.“
Jis pabrėžė, kad „yra daugiau negu naivu apsimesti, kad Centrinės Afrikos užkrečiamoji liga, esant tokiam gebėjimui ją perduoti, liks tik tos šalies problema“.
Šuolis, apie kurį kalbame šiandien, yra visiškai atskiras. (...) Tai yra žymiai pavojingesnė viruso linija, panašu, kad jis yra lengviau perduodamas, o mirštamumas yra apie 25 kartus didesnis nei 2022 m.
G. Dudas
Dr. G. Dudo nuomone, visiškai išnaikinti b raupų, kaip tai buvo padaryta su žmonių raupais, yra beveik neįmanoma, nes juos sukeliantis virusas cirkuliuoja tarp gyvūnų.
„Nebent mes planuotume gyvūnų plataus masto skiepijimo kampaniją – kas šiaip nėra neįsivaizduojamas dalykas. Pavyzdžiui, pasiutligė yra kontroliuojama Europoje ir JAV barstant maistą su vakcina. Tačiau šiuo atveju mes kalbame apie milžinišką teritoriją, atogrąžų miškuose tai įsivaizduoti yra sudėtinga“, – sako virusų tyrinėtojas ir priduria, kad lengviausias kelias, kuriuo šiuo metu turėtume eiti, tai suteikti Afrikos šalims vakcinų.
„Turint omeny, kad tokia situacija gali kartotis nuolat, ganėtinai paprastas sprendimas būtų reguliariai skiepyti Centrinės Afrikos gyventojus nuo b raupų arba bent nuo žmonių raupų, kad tas regionas, kuriame yra didesnė virusų šuolių rizika, būtų tam virusui atsparus ir neleistų jam plisti toliau“, – sako VU GMC mokslininkas.
Kalbant apie Lietuvą, dr. G. Dudas teigia nemanantis, kad reikėtų pradėti masinį gyventojų skiepijimą. Čia, anot jo, kiekvienas turėtų įsivertinti savo rizikas individualiai.
„Mūsų teritorijoje nevyksta daug virusų šuolių iš gyvūnų į žmones, tai, savaime suprantama, populiacijai tokių skiepų nereikia. Tačiau jei yra asmenų, kurie toliau norėtų turėti nesaugių lytinių santykių su daug partnerių, tuomet, žinoma, įsivertinant savo riziką, reikėtų apsvarstyti galimybę pasiskiepyti nuo b raupų, – komentuoja mokslininkas.
LRT.lt primena, kad b raupų infekcijai būdinga veido, plaštakų, pėdų, akių, burnos ir (arba) lytinių organų ir tarpvietės bėrimas su pūslelėmis. Taip pat karščiavimas, padidėję limfmazgiai, galvos ir raumenų skausmas, energijos stoka.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistas Kęstutis Rudaitis anksčiau LRT.lt teigė, kad „beždžionių raupais užsikrėsti galima per tiesioginį sąlytį su infekuoto žmogaus kūno skysčiais, odos pažeidimais, taip pat per virusu užkrėstą aplinką, pavyzdžiui, patalynę, rūbus“, be to, kai kada infekcija gali būti perduodama per kvėpavimo takus – ilgai kvėpuojant veidas į veidą.
