Mokslas ir IT

2018.01.30 13:26

Didieji duomenys – dar neišnaudotos įmonių galimybės?

LRT.lt 2018.01.30 13:26

Pasaulinė statistika rodo, kad 90 proc. šiandien naudojamų duomenų buvo sukurti per pastaruosius dvejus metus, o kiekvieną dieną duomenų skaičius pasipildo dar 2,5 trilijono gigabitų. Prognozuojama, kad dėl nuolatinio elektroninių prietaisų naudojimo šis skaičius tik augs ir įmonės dar didesniu mastu skaitmenizuos savo veiklą. Pasak programavimo mokyklos „Vilniaus Coding School“ didžiųjų duomenų (angl. Big Data) lektoriaus Aleksandro Urbono, Lietuvoje duomenų inžinierių, tyrėjų ir mokslininkų poreikis sparčiai augs, nes pasiūla greitai nebepatenkins esamos paklausos ir netrukus šios profesijos taps prestižinėmis. 

„Didieji duomenys šiandien tapo madingu terminu. Susiejant matematikos, programavimo bei verslumo sritis jie renkami, tikrinami, valomi ir įvertinami daugumoje įmonių. Paprastas vartotojas jau keletą metų mato šių duomenų analizės vaisius – nuo mobiliosios aplikacijos, kuri prisimena jo mėgstamiausius maisto išsinešti restoranus ir vėliau siunčia laiškus su asmeniniais pasiūlymais, iki „Google“ paieškos, kuri, išanalizavusi žmogaus paieškas, atitinkamai naudoja savo reklamos įrankius, – sako A. Urbonas. – Moderniausioms organizacijoms vis aktualiau tampa ne tik duomenų surinkimas, analizavimas ir naudojimas priimant verslo sprendimus, bet ir tyrinėjimas, kaip dar efektyviau juos išnaudoti visuose veiklos procesuose, pažvelgiant į tai kuo kūrybiškiau ir inovatyviau.“

Kalbėdamas apie 2018-uosius pašnekovas pabrėžia, kad didėjant duomenų kiekiui, auga ir jų panaudojimo poreikis, rašoma pranešime žiniasklaidai. 

„Lietuva – ne išimtis, čia gausu neišnaudotų galimybių ir reikia džiaugtis, kad yra judama tinkama linkme: įmonės diegia naujas sistemas, priimdamos sprendimus naudoja išanalizuotus didžiuosius duomenis, ieško šios srities specialistų ir kt.“, – pastebi A. Urbonas ir dalijasi tendencijomis didžiųjų duomenų srityje.

Darbas su didžiaisiais duomenimis ir toliau apims kelias sritis: duomenų gavimą, valdymą ir panaudojimą. Įmonėse didės poreikis samdyti tris esmines didžiųjų duomenų darbuotojų grupes: duomenų inžinierius, kurie valdys pradinių duomenų gavimą ir pateikimą vartotojams, duomenų tyrėjus, kurie vertins pradinių duomenų sandarą ir teiks įžvalgas, bei duomenų mokslininkus, kurie naudosis pateiktomis įžvalgomis ir kels klausimus, leidžiančius priimti naujus apskaičiuotus sprendimus. Pastarieji bendrovėse yra vieni reikalingiausių, nes šių specialistų dėka pokyčiai gali būti įgyvendinami.

„Kaip vienus matomiausių duomenų projektų šiuo metu galima išskirti ir „Amazon“ pirkinių mechanizmą, „Netflix“ filmų pasiūlos variklį, „Walmart“ pasiruošimą uraganams“, – pasakoja A. Urbonas.

Įmonių vadovai be didžiųjų duomenų – nė iš vietos. Moksliniai tyrimai rodo, kad 3 iš 5 bendrovių vadovų, įvertinę didžiųjų duomenų teikiamą naudą, mano, jog nepasinaudoję šiais duomenimis savo verslą pavers pasenusiu. „Padedant duomenų analitikams įmonėse pokyčiai yra ne tik galimi, bet ir vykdomi, – sako A. Urbonas. – Stebėdami duomenų pokyčius, įvertindami duomenų kokybę ir vizualiai pateikdami informaciją specialistai vis labiau į sudėtingus procesus įtrauks įmonių vadovus. Jie, remdamiesi surinktomis įžvalgomis, aktyviau ir efektyviau vykdys realius pokyčius, nešančius įmonei naudą.“

Didieji duomenys aktualiausi 5 verslo sritims: medicinos ir sveikatos, FinTech ir banko, IT (debesija), socialinių tinklų ir žiniasklaidos kanalų bei pardavimų sektoriui. Kalbant apie pardavimus, čia duomenys dažniausiai naudojami pirkinių krepšelio tyrimams vykdyti, finansuose – kredito rizikos modeliams kurti, virtualioje erdvėje – planuoti ir pozicionuoti reklamos rodymą, o sveikatos apsaugos srityje – kuriant vaistus ir aptinkant ligas.

„Iš paprastų vartotojų pusės vien užtenka pažiūrėti, kiek duomenų padovanojama didžiosioms korporacijoms, jos su jais „gali“ toliau dirbti. Pavyzdžiui, „Facebook“ saugo, gali pasiekti ir analizuoja daugiau nei 30 petabitų vartotojų sukurtų duomenų, „Youtube“ vartotojai įkelia 48 valandas naujos vaizdinės medžiagos kas minutę, o „Formulės-1“ varžybose iš vieno automobilio per 90-ies minučių lenktynes surenkama apie 10 terabaitų medžiagos, t. y. 2 400 DVD diskai. Tai daugiau informacijos nei žmogaus genome“, – dalijasi pavyzdžiais A. Urbonas, iš Lietuvoje veikiančių įmonių išskirdamas „Intermedix“, „Adform“, „Barclays“, „Exacaster“, „Western Union“, „IBM“, „Vinted“, „SEB“ ir „Trafi“, kaip vienas iš aktyviausiai dirbančių su didžiaisiais duomenimis.

Pasak jo, Lietuvos skaičiai pasaulio mastu yra tik lašas jūroje, tačiau gera pradžia plės didžiųjų duomenų naudojimo galimybes ir kituose sektoriuose.

Investicijos į didžiųjų duomenų projektus augs. Skaičiuojama, kad 2017 m. pabaigoje pasaulinė išmaniojo verslo rinkos kaina siekė net 18,3 mlrd. dolerių, o didžiųjų duomenų technologijoms išleista suma – beveik 57 mlrd. dolerių. Pasak A. Urbono, 2018 m. prognozuojama, kad šios sumos augs.

„Visi dideli projektai reikalauja įdirbio: susikalbėjimo organizacijoje, aiškaus tikslo ir tikslių uždavinių, – teigia didžiųjų duomenų ekspertas. – Didieji duomenys organizacijose turėtų eiti po paprastų duomenų panaudojimo suvokimo, taip svarstymo būdu gali būti išgryninami verslo procesai bei geriau suprantami duomenų panaudojimo atvejai. Žinoma, tam reikia laiko, kantrybės, pasitikėjimo ir finansinių resursų. Čia vėl svarbu pabrėžti tai, kad jau kuris laikas pastebimas vis didesnis vadovų tikėjimas šia sritimi, todėl tiek finansinės, tiek žmogiškosios investicijos turėtų didėti.“ 

Plėsis didiesiems duomenims valdyti skirtas įrankių tinklas. „Didiesiems duomenims valdyti naudojami komerciniai gaminiai, bet yra ir laisvai prieinamų sprendimų. Šiuo metu Lietuvoje naudojamasi tokiomis tarptautinėmis svetainėmis, kaip „Amazon Web Services“, siūlančiomis duomenų valdymo tinklų nuomą. Tačiau savą įrankį duomenims analizuoti įmonėms kurti apsimoka, kai ieškoma ypatingo spendimo ir numatoma savos verslo krypties plėtra. Deja, sau tą leisti gali ne visos įmonės, bet matomas vis didesnis potencialas“, – dalijasi įžvalgomis A. Urbonas.

Pasak didžiųjų duomenų specialisto, moderniose organizacijose duomenys jau, be abejonės, užima svarbią vietą priimant sprendimus. „Svarbu suprasti, kad tinkamas požiūris į didžiųjų duomenų panaudojimą – kaip gera investicija, mat anksčiau pradėjus, galima greičiau tikėtis grįžtamojo ryšio. Technologijos sparčiai tobulėja ir kiekvieną dieną kuriami nauji duomenų pritaikymą supaprastinantys sprendimai, o gerų specialistų reikia visuomet, – sako A. Urbonas. – Taip pat svarbiausia nepamiršti bendradarbiavimo tarp mokslo, verslo ir visuomenės bei pradėti nuo savęs – plėsti akiratį, domėtis ir mokytis.“