Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje paskirta švedui Svante Paabo „už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais ir žmogaus evoliucija“, pirmadienį paskelbė Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolinskos institute.
Nobelio komiteto pareiškime pažymima, kad laureatas „sukūrė visiškai naują mokslinę discipliną – paleogenomiką“.
„Atskleisdamas genetinius skirtumus, kuriais visi gyvi žmonės skiriasi nuo išnykusių homininų, savo atradimais jis padėjo pagrindą tyrinėti, kas daro mus išskirtinai žmonėmis“, – priduriama jame.
S. Paabo taip pat „padarė sensacingą išnykusio hominino – Denisovo žmogaus – atradimą, remdamasis vien tik genomo duomenimis, gautais iš mažojo piršto kaulo pavyzdžio“.
BREAKING NEWS:
— The Nobel Prize (@NobelPrize) October 3, 2022
The 2022 #NobelPrize in Physiology or Medicine has been awarded to Svante Pääbo “for his discoveries concerning the genomes of extinct hominins and human evolution.” pic.twitter.com/fGFYYnCO6J
Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto genetikos padalinio įkūrėjas ir direktorius S. Paabo išaiškino, kad po migracijos iš Afrikos prieš maždaug 70 tūkst. metų į Homo sapiens genomą pateko dabar jau išnykusių homininų genų.
„Šis senovinis genų perėjimas dabartiniams žmonėms šiandien svarbus fiziologiškai, pavyzdžiui, veikia tai, kaip mūsų imuninė sistema reaguoja į infekcijas“, – nurodė komitetas.
Pavyzdžiui, 2020 metais S. Paabo nustatė, kad COVID-19 pacientams, turintiems šiek tiek neandertaliečių DNR, kyla didesnė sunkių komplikacijų rizika.
Pirmadienį S. Paabo pasakojo, kad „buvo begeriantis paskutinį puodelį arbatos“ ir ruošėsi eiti parsivesti namo savo mažos dukters, kai jam paskambino Nobelio komiteto atstovai ir pranešė, kad už savo mokslinius tyrimus bus apdovanotas.
Jis sakė, kad buvo nustebęs.
„Kažkaip negalvojau, kad už tai tikrai galima pretenduoti į Nobelio premiją“, – sakė S. Paabo.
Say good morning to our new medicine laureate Svante Pääbo!
— The Nobel Prize (@NobelPrize) October 3, 2022
Pääbo received the news while enjoying a cup of coffee. After the shock wore off, one of the first things he wondered was if he could share the news with his wife, Linda.
Photo: Linda Vigilant pic.twitter.com/l27hnzojaL
67 metų mokslininkas premiją atsiims iš karaliaus Carlo XVI Gustafo rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, per premijų įkūrėjo Alfredo Nobelio mirties 1896-aisiais metines.
S. Paabo tėvas yra švedas Sune Bergstromas, pelnęs 1982 metų Nobelio medicinos premiją už prostaglandinų – biologinių reguliatorių, veikiančių kraujospūdį, kūno temperatūrą, alergines reakcijas ir kitus fiziologinius reiškinius – atradimą.
2014 metais interviu laikraščiui „The Guardian“ S. Paabo sakė, kad gimė iš slapto nesantuokinio ryšio ir kad S. Bergstromo „oficiali“ šeima nieko nežinojo nei apie jį, nei apie jo motiną, estų chemikę Karin Paabo, iki pat 2005 metų, kai S. Bergstromas mirė.
Pasiekė tai, „kas atrodytų neįmanoma“
Žinoma, kad Homo sapiens atsirado Afrikoje prieš maždaug 300 tūkst. metų, o seniausi žinomi mūsų giminaičiai neandertaliečiai išsivystė ne Afrikoje ir jau prieš maždaug 400 tūkst. metų gyveno Europoje bei Vakarų Azijoje. Prieš 30 tūkst. metų neandertaliečiai išnyko.
Tai reiškia, kad Homo sapiens ir neandertaliečių grupės koegzistavo didelėse Eurazijos dalyse dešimtis tūkstančių metų.
Norint išstudijuoti ryšius tarp šiuolaikinių žmonių ir išnykusių neandertaliečių, reikėjo atlikti senovinės DNR, kurios tūkstančių metų senumo pavyzdžiuose aptinkama tik pėdsakų, sekoskaitą.
1990 metais S. Paabo pavyko iššifruoti truputį mitochondrijų DNR iš 40 tūkst. metų senumo kaulo gabalėlio.
„Pirmą kartą gavome išnykusio giminaičio [DNR] seką“, – pažymėjo Nobelio komitetas.
Palyginimas su šiuolaikiniais žmonėmis ir šimpanzėmis parodė, kad neandertaliečiai buvo genetiškai kitokie.
Tuomet S. Paabo „pasiekė tai, kas atrodytų neįmanoma“ – 2010-aisiais paskelbė pirmą neandertaliečių genomo seką, nurodė komitetas.
Ši seka parodė, kad vėlyviausias bendras neandertaliečių ir Homo sapiens protėvis gyveno prieš maždaug 800 tūkst. metų.
S. Paabo ir jo komanda sugebėjo parodyti, kad neandertaliečių DNR sekos yra panašesnės į dabartinių europiečių ir azijiečių, o ne į afrikiečių sekas.
„Tai reiškia, kad neandertaliečiai ir Homo sapiens savo koegzistavimo tūkstantmečiais kryžminosi“, – rašė Nobelio komitetas.
Maždaug 1–4 proc. dabartinių europiečių ar azijiečių kilmės žmonių genomo yra gauta iš neandertaliečių.
2008-aisiais S. Paabo ir jo komanda atliko iš 40 tūkst. metų senumo kaulo fragmento, rasto Denisovo urve Pietų Sibire, paimtos itin gerai išsilaikiusios DNR sekoskaitą.
„Rezultatai sukėlė sensaciją: DNR seka buvo unikali, palyginti su visomis žinomomis neandertaliečių ir šiuolaikinių žmonių sekomis“, – sakoma komiteto pranešime.
S. Paabo atrado anksčiau nežinotą homininą ir jis buvo pavadintas Denisovo žmogumi.
Palyginimai parodė, kad genų perėjimo būta ir tarp Denisovo žmogaus bei Homo sapiens.
Kai Homo sapiens migravo iš Afrikos, Eurazijoje gyveno mažiausiai dvi dabar jau išnykusios homininų populiacijos: neandertaliečiai Vakarų Eurazijoje ir Denisovo žmonės rytinėje žemyno dalyje.
Praeitų metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečių tyrėjui Davidui Juliusui ir armėnų kilmės amerikiečių tyrėjui Ardemui Patapoutianui už temperatūros ir lytėjimo receptorių atradimą.
Prestižinę premiją sudaro aukso medalis ir 10 mln. Švedijos kronų (beveik 986 tūkst. eurų).
Antradienį bus paskelbti Nobelio fizikos premijos, o trečiadienį – Nobelio chemijos premijos laureatai.
Daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį, o sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.
